Prezidentė su ES vadovais tarsis, ko imtis dėl Rusijos veiksmų

ES valstybių vadovai įvertins pastarojo meto Rusijos veiksmus Sirijoje ir ES kaimynystėje – civilių bombardavimą Alepo mieste, provokuojantį elgesį ir karinės jėgos demonstravimą Baltijos jūros regione, tęsiamą agresiją Ukrainoje.

Anot šalies vadovės, bus tariamasi dėl priemonių, kurios galėtų priversti Rusiją keisti elgesį.

„Aš, tiesą sakant, manyčiau, kad (asmenų, kuriems galioja sankcijos) sąrašai yra pati silpniausia forma. Yra daug veiksmingesnių priemonių, sankcijų, jeigu jų reikėtų ir būtų joms pritarta. Sąrašai daugiau yra simbolizmas, pasakymas, kaip mes politiškai vertiname Rusijos veiksmus, labiau žodis „pasmerkimas“ tiktų negu reali sankcija“, - EVT išvakarėse Lietuvos žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

„Žiūrėsime, kokie bus sprendimai, aš dabar tikrai nenorėčiau spėlioti, nes turi būti visų šalių pritarimas vienai ar kitai sankcijai. Bet vertinimą tikrai darysime - ką reiškia, kaip vertiname tokius veiksmus ir kad tai nėra toleruotina“, - teigė ji.

Baltijos šalių pašonėje Rusija vykdo karines pratybas su taktinio ginklo atvežimu į regioną - Maskva prieš beveik dvi savaites patvirtino, kad Karaliaučiuje pratyboms buvo dislokuotos branduolines galvutes galinčių nešti raketų „Iskander“ sistemos.

Prezidentės teigimu, ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančios EVT darbotvarkėje - ir pasiruošimas deryboms dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES, klausimai dėl laisvos prekybos susitartimo su Kanada blokavimo vieno iš Belgijos regionų parlamente, taip pat Nyderlanduose vykusio referendumo metu išsakyto nepritarimo ES asociacijos susitarimui su Ukraina.

Prezidentūra pažymi, kad Nyderlandų piliečiams referendume balsavus neigiamai, sustojo sutarties su Ukraina ratifikavimo procesas ES, o tai labai blogas signalas Ukrainos žmonėms, kurie siekia kurti europinę savo šalies ateitį.

Be to, numatoma tartis dėl migracijos krizės valdymo. Pasak prezidentės spaudos tarnybos, kovą pasirašyta ES sutartis su Turkija žymiai sumažino pabėgėlių srautą iš Sirijos, tačiau atsinaujino Centrinės Viduržemio jūros kelias iš Afrikos. Iki metų pabaigos ES ketina sudaryti sutartis su nelegalios migracijos kilmės šalimis Afrikoje – Nigerija, Nigeriu, Maliu, Čadu ir Etiopija. Taip pat numatoma sukurti išorinį investicinį fondą, kuris skirtų paramą investicijoms skatinti ir naujoms darbo vietoms kurti Afrikos šalyse. Tarp priemonių numatytas ir tolesnis išorinių sienų stiprinimas – spalį įsteigta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. Bus kuriama Europos išankstinio patikrinimo sistema, padėsianti atlikti asmenų saugumo patikrą jiems dar neatvykus į ES.