Prezidentė: „Panamos popieriuose“ minimi valstybių vadovai turi išsklaidyti abejones

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad valstybių vadovai turi savo šalims ir tarptautinei bendruomenei pasiteisinti dėl ofšorinių bendrovių.

„Ypač politikams, ypatingai tiems, kurie vadovauja savo šalims, keliami ypatingi ne tik skaidrumo, bet moralės ir etikos reikalavimai. Todėl ypač („Panamos popieriuose“) minimiems valstybių vadovams reikės išsklaidyti tiek tarptautinės bendruomenės, tiek savo šalių abejones“, - ketvirtadienį paskelbtame LRT radijui sakė prezidentė.

Žiniasklaidai viešinant nutekintus vadinamuosius „Panamos popierius“, kuriuose skelbiama informacija apie pasaulio lyderių ir garsenybių ofšorinius sandorius, D.Grybauskaitė sako, jog tai, ką „neskaidrus verslas ar ne visai moraliai etiški žmonės“ daro per ofšorines kompanijas, „tikrai reikėtų smerkti“.

Ji nevertino konkrečių nutekintuose dokumentuose minimų valstybių vadovų. Paklausta, kaip požiūrį į Ukrainos valdžia keičia tai, kad „Panamos popieriuose“ minima Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pavardė, Lietuvos vadovė sakė nenorinti aptarinėti konkretaus atvejo, nes nežino detalių iki galo.

Pats P.Porošenka spaudos konferencijoje trečiadienį aiškino, jog buvo būtina įsteigti ofšorinę holdingo įmonę, ruošiantis perduoti jam priklausančios konditerijos bendrovės akcijas vienam patikos fondui, kai jis tapo prezidentu 2014 metais.

„Pažaboti šešėlinių ofšorinių kompanijų veiklą viena šalis, kokia ji bebūtų galinga, tikrai negali, todėl visos valstybės turi būti suinteresuotos stabilia ir sąžininga tarptautine finansų sistema. Todėl turime visi kartu griežtinti skaidrumo reikalavimus mokesčių srityje, tarptautinių mokesčių srityje, ir svarbiausia remti vienodų skaidrumo ir viešumo standartų įtvirtinimą visame pasaulyje“, - LRT radijui sakė D.Grybauskaitė.

„Panamos popieriais“ pramintas bene didžiausias visų laikų konfidencialios informacijos nutekinimas. Daugiau negu 100 žiniasklaidos grupių vykdytas tyrimas, apimantis 40 metų kauptus finansinius dokumentus, elektroninius laiškus ir pasų duomenis, rodo, kad kai kurie įtakingiausi pasaulio veikėjai slėpė savo pinigus ofšorinėse struktūrose.