G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai

Taip ji kalbėjo šalies vadovui Gitanui Nausėdai pirmadienį susitikus su kandidatu į kultūros ministrus socialdemokratu Šarūnu Biručiu.

„Pirma (kryptis – BNS) – pilnos apimties, ambicingas, įvairias kultūros bendruomenes įtraukiantis Kultūros politikos pagrindų įstatymo įgyvendinimas, siekiant kultūros horizontalumo ir sąveikos su visomis kitomis šalies valdymo sritimis“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Jolanta Karpavičienė.

„Antroji strateginės svarbos kryptis – kultūros srities finansavimas ir jo apibrėžtumas ir, žinoma, didinimas. Tai kultūros darbuotojų atlyginimai ir kultūros institucijų, visų pirma, Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos kino centro, Lietuvos kultūros instituto biudžetai“, – sakė patarėja.

Anot J. Karpavičienės, prezidentas kandidatui į kultūros ministrus išsakė lūkestį, kad kultūra turi tapti vienu iš valstybės prioritetų.

„Be kita ko, svarbu, kad būsimasis kultūros ministras suformuotų stiprią, tiek kultūros bendruomenės, tiek plačiosios visuomenės pasitikėjimą turinčią politinę komandą“, – teigė ji.

Šalies vadovas taip pat tikisi, kad „kultūros dėmuo“ atsiras ir bus įgyvendintas būsimosios Vyriausybės programoje.

Dar viena G. Nausėdos išskirta kryptis – kultūros diplomatija, tarptautiškumas ir didelių projektų, pristatančių Lietuvą ir jos kultūrą, įgyvendinimas.

„Visų pirma, Mikalojaus Konstantino Čurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirta programa, jos finansavimas, (...) pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos tarybai 2027 metais, nauja Europos Sąjungos finansavimo perspektyva“, – sakė J. Karpavičienė.

Pats Š. Birutis pagrindiniu prioritetu įvardijo „kultūros svarbą saugumo dimensijoje“.

„Kada kalbame apie šalies saugumą, gynybą, mes dažniausiai turime galvoje ginkluotę, kietąją galią, bet tokia pat sudėtinė saugumo ir gynybos dalis ir galia yra kultūra“, – sakė kandidatas į kultūros ministrus.

Jis taip pat pabrėžė kultūrinės edukacijos svarbą.

„Mes turime auginti kūrybišką, pilietišką žmogų nuo pat mažens, todėl čia sąlytis arba sinergija su švietimo ministre, švietimo klausimais yra būtina“, – teigė Š. Birutis.

Kandidatas į kultūros ministrus taip pat žadėjo įgyvendinti moksleiviams ir senjorams skirtus kultūros pasus.

Kultūros paso priemonė veikia nuo 2019 metų. Ji skirta ugdyti visų Lietuvos mokinių kultūros pažinimo įpročius, plėsti moksleivių kultūrinę patirtį.

Š. Birutis jau yra vadovavęs Kultūros ministerijai 2012–2016 metais.

Į Seimą su socialdemokratais išrinktas Š. Birutis yra vadovavęs Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai, turizmo įmonėms, dirbo Europos Parlamente, tuometinėje Ūkio ministerijoje, dalyvavo derybose dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą.

Jis anksčiau priklausė Darbo partijai, trumpai ėjo partijos pirmininko pareigas.