- BNS, ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Seimo pirmininkė pataisą dėl merų rinkimų tikisi suderinti iki sesijos pabaigos
-
Seimo pirmininkė pataisą dėl merų rinkimų tikisi suderinti iki sesijos pabaigos
-
Seimo pirmininkė pataisą dėl merų rinkimų tikisi suderinti iki sesijos pabaigos
-
Seimo pirmininkė pataisą dėl merų rinkimų tikisi suderinti iki sesijos pabaigos
-
Seimo pirmininkė pataisą dėl merų rinkimų tikisi suderinti iki sesijos pabaigos
-
Seimo pirmininkė pataisą dėl merų rinkimų tikisi suderinti iki sesijos pabaigos
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų pavyks suderinti su skirtingomis politinėmis jėgomis ir pateikti iki pavasario sesijos pabaigos.
„Aš manyčiau, kad (pataisa būtų parengta) iki pavasario sesijos pabaigos, bent tikslas būtų, kad iki pavasario sesijos pabaigos mes suformuluotą straipsnį galėtumėme siūlyti“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė ir šios partijos frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas trečiadienį su prezidentu aptarė siūlymus keisti Konstituciją dėl tiesioginių merų rinkimų.
„Prezidentas teiravosi, kokia konsensuso paieškų situacija Seime dėl Konstitucijos keitimo. Aš jam pristačiau situaciją, kad dabar svarstome galimybę eiti lakoniškuoju keliu, į Konstituciją įrašant mero instituciją ir paliekant diskusiją dėl santykio mero su taryba įstatymo reguliavimui“, – teigė parlamento vadovė.
Anot jos, politikų nuomonėms dėl merų statuso išsiskyrus reikia „skirti šiek tiek laiko diskusijai, nes girdime ir merų nuomonę, ir Savivaldybių asociacijos“.
„Turime atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, ir daryti pakeitimus teisiškai korektišku būdu, kad vėl nepakliūtume į situaciją, kai Seimo narių grupė užginčija įstatymą dėl prieštaravimo Konstitucijai“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš tikiu, kad tikrai pavyks rasti kompromisą, bet, matyt, visoms pusėms teks susitaikyti su tuo, kad teks šiek tiek nusileisti, nes tokia kompromiso prigimtis“, – parlamento vadovė vylėsi, kad politikai sutars dėl mero institucijos.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Aš jam pristačiau situaciją, kad dabar svarstome galimybę eiti lakoniškuoju keliu, į Konstituciją įrašant mero instituciją ir paliekant diskusiją dėl santykio mero su taryba įstatymo reguliavimui.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau pradėjus darbą paaiškėjo, kad politikų pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso išsiskyrė.
Valdantieji konservatoriai ir liberalai siūlo, kad tiesiogiai renkami merai būtų vykdomosios valdžios institucija, o tarybai pirmininkautų kitas politikas. Tuo metu didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija nori išsaugoti dabartinį savivaldos modelį – kad meras yra ir savivaldybės tarybos pirmininkas.
Šiuo metu Seime rengiamas kompromisinis trečiasis Konstitucijos pataisos variantas, kuriame nebūtų numatytas mero statusas, paliekant jį nustatyti įstatymuose.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
E. Gentvilas: frakcija palaikys prezidento iniciatyvas
Trečiadienį Prezidentūroje lankęsi Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas su prezidentu G. Nausėda aptarė galimybes keisti Konstituciją dėl tiesioginių merų rinkimų bei Prezidentūros teikiamas įstatymų iniciatyvas, kurias Seime palaiko ir Liberalų sąjūdžio frakcija.
„Susitikime su prezidentu aptarėme ne tik siūlymus dėl tiesioginių merų rinkimų, bet ir kitus svarbius klausimus, ties kuriais turime bendrą požiūrį – korupcijos prevencijos, viešųjų pirkimų įstatymų paketus ir siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas.
Gegužės viduryje prezidento atstovas Seime pristatė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) iki 450 eurų. Pateikimo stadijoje Seimas pritarė šiam įstatymo projektui, o tokį siūlymą palaikė ir Liberalų sąjūdžio frakcija.
„Frakcijoje jau esame aptarę prezidento teikiamas įstatymų iniciatyvas, kurios yra įrašytos ir Liberalų sąjūdžio programoje. Žinoma, dėl konkrečių siūlymų ir priėmimo laiko turime tartis su koalicijos partneriais, kad būtų priimti visoms pusėms priimtini ir ilgalaikiai sprendimai. Matome galimybę politinėms institucijoms bendradarbiauti sklandžiau – taip priimtume kokybiškesnius teisės aktus, o tai būtų naudingiausia valstybei“, – teigė E. Gentvilas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti1
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti6
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos6
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien7
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai5
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Nausėda: Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami L. Volkovo užpuolimu Vilniuje15
Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje, penktadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Marijampolės ir Mažeikių tarybos narėms pareikšti įtarimai piktnaudžiavus ir sukčiavus4
Marijampolės savivaldybės tarybos narei Vaidai Pituškienei ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narei Linai Rimkienei pareikšti įtarimai piktnaudžiavus tarybos narių veiklai skirtomis lėšomis, penktadienį pranešė Speci...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...