„Ar tai būtų karinis mobilumas, ar tai būtų gynyba, ar infrastruktūros vystymas – infrastruktūrą mes suprantame kelius ar tiltus, kurie irgi yra svarbūs ir civiliniam, ir kariniam naudojimui. Tai šią sumą planuotume nukreipti būtent į šiuos sektorius“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė ministras pirmininkas.

Taip jis kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, inicijavusiai privataus pensijų kaupimo pertvarką, siūlant palikti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje valstybės paskatą.

Šiuo metu tokia paskata valstybei kainuoja apie 330 mln. eurų per metus, tačiau kasmet auga, didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui.

Pasak G. Palucko, prievolė pensijų fondams investuoti valstybės įnašą Lietuvoje bus įrašyta į įstatymo projektą.

„Tai svarbu ir ateities pensininkų atžvilgiu, nes mes tuos pinigus galėtume paimti tiesiai ir investuoti per gynybos ir infrastruktūros fondus, tačiau, na, jie negrįžtų jokio jokiu pavidalu į kaupiančiųjų sąskaitas“, – sakė premjeras.

„Tuo tarpu dabar su konservatyvia tam tikra grąža valdoma, jie po, na, tam tikro laiko, pasibaigus šios geopolitinėms situacijoms, grįžtų atgal būsimiems pensininkams ir taip sustiprintų jų finansinę situaciją“, – pridūrė jis.

Pensijų kaupimo pertvarkos projektus pirmadienį įregistravusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siūlo nustatyti beveik poros metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį gyventojai galėtų apsispręsti, ar nori toliau pensiją kaupti antros pakopos fonduose.

Be to, jei tokie pakeitimai būtų priimti, žmonės sprendimui turėtų 21 mėnesį – nuo 2026 metų sausio pradžios iki 2027 metų rugsėjo pabaigos.

Dabar antroje pakopoje kaupia 1,42 mln. žmonių, o „Sodros“ 2024 metų gruodžio duomenimis, įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas pervedė apie 774 tūkst. arba 54,5 proc. nuo visų pensijų kaupime dalyvaujančių žmonių.

Paluckas sprendimą dėl naujo poligono vietos žada per kelis mėnesius

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sprendimą dėl naujo poligono Lietuvoje žada per kelis mėnesius.

„Greičiau negu greitai tas poligonas nebus, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėdą pirmadienį sakė premjeras. – Praėjusią kadenciją ketverius metus buvo samprotaujama, galvojama ir svarstoma, kur tas poligonas turėtų atsirasti, šiuo atveju sprendimai bus priimti gerokai greičiau – per ateinančius pora mėnesių.“

Pasak jo, šiuo metu dėl poligono vyksta diskusijos su savivaldybėmis.

„Kol kas neatskleisiu, nes derybos yra derybos“, – sakė G. Paluckas, paklaustas dėl galimos poligono vietos.

Praėjusią savaitę ministras pirmininkas sakė, kad kol kas „nėra grėsmės nei vienam rajonui turėti poligoną“.

Kiap skelbė BNS, užpernai Valstybės gynimo taryba (VGT) pasiūlė Lietuvoje įsteigti karinį poligoną, kuris būtų tinkamas treniruotis brigados dydžio vienetui, tačiau šis planas į priekį nepasistūmėjo.

Pernai rudenį Seimas nusprendė naujus poligonus įsteigti Tauragės ir Šilalės rajonuose, tačiau jie bus mažesni ir bus skirti tik manevravimui.

Poreikis naujiems poligonams atsirado Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.