Prezidentas įsitikinęs: Lietuvoje reikalingas visuotinės gynybos principas

„Bendrai paėmus, mes turime suprasti, kad dabartinėmis aplinkybėmis Lietuvai labai svarbu pereiti prie visuotinės gynybos principo, sparčiai didinti parengtų rezervistų pajėgas ir gretas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

„Šia prasme visi pasiūlymai yra svarstytini, jeigu jie mums padės artėti prie visuotinės gynybos principo, kuris yra šventas, reikalingas, adekvatus susiklosčiusiai situacijai ir tikiuosi, kad bendromis pastangomis mes galėsime link šio tikslo judėti“, – kalbėjo jis.

Mes turime suprasti, kad dabartinėmis aplinkybėmis Lietuvai labai svarbu pereiti prie visuotinės gynybos principo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sausį pasiūlė, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Pusmetį atitarnavę jaunuoliai savanoriškai galėtų likti kariuomenėje dar tris mėnesius, už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.

Be to, kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.

Reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027, jai turės pritarti Seimas.

Prezidentas teigė išklausęs krašto apsaugos ministro siūlymus ir sakė besitikintis, jog juos netrukus apsvarstys Vyriausybė ir Seimas.

G. Nausėda ketvirtadienį taip pat pakartojo, jog norėtų tiek šį, tiek visuotinio šaukimo klausimą matyti nacionaliniame partijų susitarime.

„Ir šis klausimas, ir visuotinio šaukimo klausimas – mes tikėjomės ir turėjome didelių lūkesčių, kad pavyks pasiekti partijų nacionalinio susitarimo dėl nacionalinio saugumo ir gynybos, ir visuotinio šaukimo principas arba šauktinių reformos klausimai galėtų tapti sudėtine šito susitarimo dalimi. Deja, šitaip neatsitiko“, – kalbėjo prezidentas.

Parlamentinių partijų vadovai liepą Seime pasirašė naują susitarimą dėl gynybos. Jame numatyti siekti išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio finansavimą ir didinti pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, taip pat didinti šauktinių skaičių.

Konservatoriai susitarimą pasirašė su išlyga, pridėdami atskirąją nuomonę, jog sieks visuotinės karo prievolės nuo 2028 metų.