„Išvados priimtos visos, tiesą sakant be labai didelių redakcinių pataisymų. Taip, jų buvo, bet jie nebuvo kažkokie drastiški. Manau, kad visai sėkmingas, kad ir trumpas tas ekstraordinarus susitikimas“, – Briuselyje po specialaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Visi šitie tikslai nukreipti į tai, kad Europos Komisijos (EK) pagalba atveriamos papildomos galimybės ir tai tikrai leis visoms valstybėms, kurios siekia padidinti gynybos finansavimą, padaryti didelį žingsnį į priekį“, – teigė jis.
ES šalys Briuselyje pritarė EK planui, kuriuo siekiama sutelkti 800 mlrd. eurų pagal planą „ReArm Europe“, visų pirma suteikiant valstybėms galimybę daugiau lėšų išleisti gynybai.
Anot prezidento, tekstas patvirtintas 26 valstybių: priėmus Slovakijos pateiktą redakcinį pasiūlymą, vienintele naujojo paketo priešininke liko tik Vengrija, kurios perkalbėti nebandyta.
„Vengrijos premjeras išreiškė strategiškai kitokį požiūrį į šį klausimą, tai turbūt nieko nenustebino“, – sakė G. Nausėda.
„Nekaip atrodytų tokie mėginimai pakišomis ar saldainiais mėginti perkalbėti žmogų, kuris iš principo laikosi kitokio požiūrio į Ukrainą, į karą Ukrainoje, aiškina jo priežastis visiškai kitaip, kritikuoja ES strategiją Ukrainos atžvilgsiu iš esmės. Tai būtų manau toks savotiškas savęs apgaudinėjimas“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda užsiminė ir apie 20 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai, kuriai karinę paramą šią savaitę nutraukė Jungtinės Valstijos.
„Turime absoliučią daugumą valstybių, kurios remia Ukrainą ir svarbiausia, kad toliau dirbsime, ir EK toliau dirbs dėl tos sumos pinigų, kuri, tiesa, nebuvo paminėta, bet vis dėl to tai yra tikrai reikšminga pinigų suma, apie 20 mlrd. eurų, kad ji galėtų būti suteikta Ukrainai artimiausiu metu“, – tikino prezidentas.
Taip pat šalies vadovas pabrėžė, jog negalima nuvertinti ir išplėsto Europos investicijų banko (EIB) mandato naudos.
„Labai teisinga pastaba buvo pasakyta (Europos – BNS) Komisijos prezidentės dėl to, kad galbūt kažkas mano, kad tai yra pakankamai nedidelis finansinis svertas pagal savo apimtį palyginti pavyzdžiui su RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano – BNS) pinigais. Bet jis multiplikuojasi“, – kalbėjo prezidentas.
„Bankai, kurie dirba su EIB irgi lygiagrečiai gali imti keisti savo politikas gynybos pramonės atžvilgiu matydami, kad EIB savo strategiją keičia“, – sakė jis.
Į planą siūlytą įtraukti ir formuluotę dėl Ukrainos stojimo į ES iki 2030 metų, tačiau šią idėją, anot G. Nausėdos, dar teks „panešioti, pristatyti ją geriau kolegoms“.
Kaip BNS skelbė, Bendrijos lyderiai Briuselyje susirinko aptarti Europos ir Ukrainos saugumo tvyrant neaiškumo dėl Jungtinių Valstijų laikysenos ir požiūrio į Rusiją, jos pradėtą karą Ukrainoje ir galimas taikos derybas.
Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė, kad sustabdė dalijimąsi žvalgybine informacija su Ukraina. Dviem dienomis anksčiau Vašingtonas pranešė sustabdantis karinę pagalbą Ukrainai.
Tai dar labiau pakurstė nuogąstavimus Kyjive ir Europoje, kad Ukraina gali būti priversta sutikti su taika Maskvai palankiomis sąlygomis arba rizikuos netekti bet kokios JAV paramos.
Praėjusią savaitę Baltuosiuose rūmuose viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) priekaištavo V. Zelenskiui dėl esą nepakankamo dėkingumo už JAV paramą, o prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) Ukrainos vadovui sakė, jog šis neturi „kortų“, kuriomis galėtų sužaisti.
V. Zelenskis išvyko nepasirašęs sutarties, siūlomos D. Trumpo, pagal kurią Jungtinės Valstijos užsitikrintų Ukrainos naudingųjų iškasenų kontrolę.
