Rinkėjų skirtumas vienmandatėse apygardose turėtų būti kuo mažesnis, sako premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Anot jo, tai būtų teisingumo principo įgyvendinimas.

„Geriau, kad būtų svyravimas kuo mažesnis. Padalyti teritorijas, aš manau, nėra sudėtinga ir nereikalauja tikriausiai daug žinių“, - antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Anot jo, rinkimų apygardos turėtų būti perdalytos atsižvelgiant į gyventojų skaičių.

„Jeigu jau peržengiama ta minimali ar maksimali riba, reikalingas koregavimas. Kadangi gyventojų koncentracija didesnė yra didžiuosiuose miestuose, manau, kad Vilniuje turėtų truputį daugiau apygardų, Kaune - mažiau. (...) Manau, kad čia yra ir savotiškas teisingumo principo įgyvendinimas“, - tvirtino A.Butkevičius.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradėjo nagrinėti bylą dėl rinkėjų skaičiaus vienmandatėse rinkimų apygardose.

Į KT su prašymu įvertinti atitinkamas Seimo rinkimų įstatymo nuostatas kreipėsi trečdalis Seimo narių. Jie tvirtina, kad prie dabartinio teisinio reguliavimo rinkėjų skaičius vienmandatėje apygardoje gali iki 20 proc. skirtis nuo vidurkio, ir tarp atskirų apygardų gali susidaryti dar didesni, net iki 50 proc. rinkėjų skaičiaus skirtumai.

Grupės Seimo narių vertinimu, dėl tokių didelių skirtumų mažose rinkimų apygardose rinkėjo balsas, esant vienodam rinkėjų aktyvumui, yra reikšmingesnis nei didžiosiose, t. y. rinkėjų balsai tampa nelygiaverčiai.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras rekomenduoja, kad nuokrypis tarp apygardų  rinkėjų skaičiaus neturi viršyti 10 proc. nuo vidurkio.

Vyriausioji rinkimų komisija pasiūlė kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams nežymiai keisti beveik pusės vienmandačių rinkimų apygardų ribas, o 2016 metų rinkimams perbraižyti visų apygardų ribas, bet projektas jau susilaukė kritiškų parlamentarų nuomonių.

Šiuo metu didžiausia yra sostinės Naujamiesčio apygarda, turinti per 50 tūkst. rinkėjų, mažiausios regionuose turi po 28-29 tūkst. rinkėjų.