- Paulius Perminas, Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas, atmesdamas pirmalaikių rinkimų inciatyvą, elgėsi racionaliai, parlamentarams įvertinus individualias galimybes būti perrinktiems, mano BNS kalbinti politologai.
Tuo metu premjerės Ingridos Šimonytės retorikos kaitą kalbant apie ketinimus atsistatydinti jie vertina kaip nesėkmingą, parodžiusią nuovargio ženklus.
Jie taip pat teigia, kad nepasisekusi pirmalaikių rinkimų iniciatyva padidino prieštaras tiek visoje valdančiojoje koalicijoje, tiek konservatorių gretose.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docento Mažvydo Jastramskio teigimu, Seimo žingsnį nepritarti valdančiųjų konservatorių parengtam nutarimo projektui tiek įvertintos galimybės grįžti į parlamentą, tiek ir mažas laiko tarpas, per kurį tektų pasiruošti pirmalaikiams rinkimams.
Žiūrint į konservatorius sunku yra surasti kažkokį racionalų paaiškinimą jų veiksmų.
„Žiūrint į konservatorius sunku yra surasti kažkokį racionalų paaiškinimą jų veiksmų. Bendrai paėmus, pastarąsias porą savaičių žiūrint į Seimą, tai tas racionalumas labai akivaizdus. Lietuvoje perrinkimas Seimo yra gana žemas. Vos daugiau nei pusė Seimo narių – perrenkami (...) kas reiškia, kad žiūrint iš individo perspektyvos, jeigu jis balsuoja už paleidimą, na, iš principo, jis sutrumpina savo kadenciją“, – BNS sakė politologas.
Toks parlamento sprendimas nenustebino ir Klaipėdos universiteto politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili. Jos teigimu, konservatorių iniciatyvą palaikė reitingų viršūnėse esančios politinės jėgos.
„Matom, kad be konservatorių partijos palaikytojai buvo šitos idėjos būtent tos politinės jėgos, kurios šiandien yra ir reitingų viršūnėse ir tikrai būtų turėję šansus rinkimuose pasirodyti labai gerai. Tai būtent ne kas kitas, kaip socialdemokratai ir valstiečiai. Čia buvo natūralus pasirinkimas, lygiai taip pat, kaip kitų politinių jėgų natūralus pasirinkimas. Sakykim, Darbo partijai buvo akcentuotina, kad nepalaikyti vien dėl to, kad matom, kad reitinguose jie neblizga“, – teigė pašnekovė.
Pirmalaikių rinkimų nepalaikė dalis jį inicijavusios konservatorių frakcijos, kitų dviejų koalicijos partnerių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos, frakcijų atstovai vienbalsiai buvo „prieš“.
Už konservatorių iniciatyvą, kaip įpareigojo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovybė, balsavo beveik visi „valstiečiai“, taip pat didesnė dalis opozicinių socialdemokratų.
Savo ruožtu beveik visi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai bei „darbiečiai“ balsavo „prieš“.
Po Seimo sprendimo antradienį premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, jog anksčiau pasisakydama, kad atsistatydins Seime atmetus pirmalaikius rinkimus, leido sau „šiek tiek per daug“ ir sprendimą priims partijos prezidiumas.
Iki šiol I. Šimonytė ne kartą akcentavo, kad pirmalaikių rinkimų idėjai nesulaukus palaikymo, planuoja atsistatydinti.
Anot G. Burbulytės-Tsiskarishvili, premjerės išsakyta mintis yra logiška, o ankstesni pasisakymai apie atsistatydinimą buvo paremti emocijomis.
Jokių didelių strateginių apgalvotų žingsnių nebuvo tuo metu planuota, o grynai suveikė emocija.
„Tai, kad ta mintis kuri buvo išsakyta, kad viskas iš tikrųjų turi būti partijos rankose, nes partija deleguoja, partija pasitiki, tai čia yra labai logiški žodžiai, bet jie tada mums iškart sufleruoja atsakymą, kad tikriausiai, tai, ką premjerė buvo sakiusi anksčiau ir, aišku, kartu ir partijos pirmininkas apie Vyriausybės atsistatydinimą (...) panašėja į emociją. Gaunam lygtai ir atsakymą, kad jokių didelių strateginių apgalvotų žingsnių nebuvo tuo metu planuota, o grynai suveikė emocija“, – tvirtino ji.
Politologė pridūrė I. Šimonytės pasisakymo nevertinanti kaip atsitraukimo nuo buvusios pozicijos.
„Aš vertinčiau, kad visgi yra labai didelė dalis nuovargio (...) ir turbūt dėl to tie emocijų protrūkiai vyksta. Kur emocijos, ten logikos mažai būna“, – kalbėjo ji.
Savo ruožtu M. Jastramskis pažymėjo, kad premjerė jau yra pagarsėjusi savo radikaliais pareiškimais.
„Jau ne vienoje situacijoje buvo, kad jeigu tas – tai atsistatydinsiu, jeigu tas – tai atsistatydinsiu, galų gale išeina, kad neatsistatydina. Šitoje vietoje gal jau reikia pradėti pergalvoti užimant tokias pareigas savo, kaip sakant, komunikaciją ir įsipareigojimų kalbėjimą. Tu turi arba pasakyti ir padaryti politikoje, arba bent vieną kartą, sakykime, pasakai – nepadarai ir nuo to laiko nebekartoti tokių pareiškimų, nes tikrai jau visiškai nesolidu darosi“, – sakė jis.
„Galbūt buvo bandoma pagąsdinti tikintis, kad viešojoje erdvėje tie žmonės, kurie labiau palaiko dešinės koaliciją, pradės prašyti pasilikti (...). Akivaizdu, kad tas dalykas nepasiteisino, ir galų gale išėjo, kad konservatoriai nieko nelaimėjo iš tos situacijos, o galimai ir prarado“, – paklaustas apie pakitusios retorikos priežastis kalbėjo politologas.
TSPMI docentas nenorėjo spėlioti, ko didžiausia valdančioji partija siekė norėdama pirmalaikių rinkimų.
„Reikėtų tikriausiai konservatorių klausti. Aš bandau suvokti, ar tai apskritai buvo išgalvota, ar tai buvo tam tikras emocinis, sakykime, pirmas toks bandymas, pati pradinė iniciatyva prezidiume, kuri išėjo iš lyderystės, ir tada tiesiog neišėjo atsitraukti jau išmetus tokį pasiūlymą, kaip sakant, ėjimas iki galo ir žiūrėjimas, kas bus“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Jo teigimu, tokia pozicija atrodo keista, nes akivaizdu, jog pirmalaikių rinkimų idėja neturėjo vieningos paramos partijos viduje, „jei 16 žmonių iš 50 frakcijoje balsuoja prieš tokią svarbią iniciatyvą“.
„Yra gana stiprus pasipriešinimas lyderių sumanymui. Tai galų gale aš nežinau, ko konservatoriai siekia, bet rezultatas yra tas, kad mažesnis gerokai, dar prastesnis vieningumas koalicijos viduje ir akivaizdžiai yra nepasitenkinimas ir pačių konservatorių partijos viduje“, – pridūrė jis.
Sprendimą siūlyti pirmalaikius rinkimus konservatorių prezidiumas priėmė reaguodamas į žiniasklaidos tyrimus dėl savivaldos politikų galimo piktnaudžiavimo jiems skiriamomis išmokomis. Premjerė anksčiau žadėjo nepasisekus šiai iniciatyvai atsistatydinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada13
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...