„Tai buvo pozityvus ženklas, be jokios abejonės. Pirma jis paminėjo Lenkiją, taip pat jis paminėjo Baltijos šalis. Aš tai priimu kaip pozityvų ženklą“, – LRT radijui šeštadienį sakė K. Budrys.

Pasak jo, JAV peržiūrint karių dislokavimą Europoje, „mūsų balsas ir argumentai turi būti girdimi“.

„Jie yra išsakomi ir į juos, tikiu, kad bus atsižvelgta, nes tai abipusis NATO ir Europos šalių NATO narių interesas“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Aš tikiu, kad ir sprendimai bus atitinkami, o vakarykštį komentarą aš priimu kaip teigiamą ženklą“, – pridūrė jis.

D. Trumpas penktadienį Vašingtone pareiškė, kad jo šalis yra įsipareigojusi Lenkijai ir Baltijos šalims.

„Esu labai įsipareigojęs Lenkijai. Manau, Lenkija labai pasistūmėjo ir nudirbo puikų darbą NATO. Kaip žinote, jie sumokėjo daugiau nei turėjo, jie (lenkai – BNS) yra vieni šauniausių kada nors mano pažintų žmonių. Esu labai įsipareigojęs Lenkijai. Žinote, Lenkija yra sunkioje kaimynystėje“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

Procesas tęsiasi. Taip, jis strigtelėjo, diplomatine prasme tai yra nesėkmė, bet tikrai aš nenubrėžčiau brūkšnio, kad jis nevyks.

Taip jis kalbėjo primintas, kad JAV po Rusijos invazijos į Ukrainą dislokavo papildomus karius Lenkijoje, ir paklaustas, ar yra įsipareigojęs išlaikyti amerikiečių karius rytiniame NATO sparne.

Perklaustas apie įsipareigojimus Baltijos šalims, D. Trumpas atsakė: „Tai taip pat sunki kaimynystė, bet mes esame įsipareigoję. Būsime labai įsipareigoję ir esame įsipareigoję NATO, bet NATO turi pasitempti, o europiečiai turi pasitempti labiau nei iki šiol“.

JAV Lenkijoje yra dislokavusios apie 10 tūkst. karių, o Lietuvoje rotuoja daugiau nei tūkstančio karių pajėgas.

Šiuo metu Lietuva yra sutarusi su JAV dėl karių rotavimo iki 2026 metų pabaigos, tačiau tikisi, kad dislokavimas bus pratęstas.

D. Trumpas apie Baltijos šalis ir Lenkiją kalbėjo bendruose pasisakymuose žiniasklaidai po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pasibaigusiuose viešu apsižodžiavimu dėl taikos derybų su invaziją Ukrainoje vykdančia Rusija.

V. Zelenskis anksčiau laiko išvyko iš Baltųjų rūmų, nepasirašęs susitarimo su JAV dėl naudingųjų iškasenų.

K. Budrys sakė, kad Ukraina stengiasi gilinti bendradarbiavimą su JAV ir šis procesas nesiliaus.

„Procesas tęsiasi. Taip, jis strigtelėjo, diplomatine prasme tai yra nesėkmė, bet tikrai aš nenubrėžčiau brūkšnio, kad jis (bendradarbiavimas – BNS) nevyks. Jis vyks“, – teigė ministras.

Pasak jo, taika Ukrainoje turi būti pagrįsta Rusijos atgrasymu ir „užtvirtinta geležimi“ – saugumo garantijomis.

„Niekas kitas čia neveiks“, – kalbėjo K. Budrys.

Tuo metu po Ukrainos ir JAV prezidentų ginčo Kyjivas rengiasi galimam JAV paramos sustabdymui ir tikisi stipresnio aljanso su Europa Rusijos invazijos akivaizdoje.