Parlamentas pradėjo svarstyti Baudžiamojo kodekso peržiūrą dėl karo, smurtinių nusikaltimų

Už Teisingumo ministerijos parengtą projektą balsavo 103 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, 16 susilaikė. Toliau jį nagrinės Seimo komitetai.

„Tai yra jau trečioji Teisingumo ministerijos Baudžiamojo kodekso peržiūros dalis, paskutinė dalis“, – pateikdama projektą sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Jos teigimu, peržiūrėjus Baudžiamajame kodekse nustatytas sankcijas matyti, kad trūksta sistemos ir proporcingumo.

„Taip pat pastebėjome, kad, deja, kai kuriuose nusikaltimuose, ypač tuose, kurie be galo jautrūs, jei kalbėsime apie smurtinius, seksualinius nusikaltimus, dažnai nėra nustatoma apatinė riba. Atitinkamai, puikiai suprantame, kad proporcingumas nėra užtikrinamas“, – kalbėjo E. Dobrowolska.

Be to, įvertinus smurtinių ir seksualinių nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, sukeliamas pasekmes šiose nusikaltimų kategorijose siūloma atsisakyti baudos, kaip alternatyvios bausmės.

Teisingumo ministrės teigimu, kalbant apie karo nusikaltimus, genocidą, apatinė bausmių riba yra neproporcingai žema.

Siūloma, kad mažiausia bausmė už genocidą būtų nebe penkeri, o dešimt metų. Aukščiausia liktų ta pati – iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Tokią pat atsakomybę siūloma numatyti ir už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis – civilių užpuldinėjimą, žudymą, deportavimą, prievartinį perkėlimą, kankinimą, žaginimą, persekiojimą ir panašiai.

Atitinkamai, puikiai suprantame, kad proporcingumas nėra užtikrinamas.

Anot projekto, už vaikų atskyrimą švelniausia bausmė būtų dveji metai laisvės atėmimo, o griežčiausia liktų tokia pati, kaip dabar. Šiuo metu numatyta, kad už tokį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Už neteisėtą valstybės paslapties atskleidimą, įgijimą, perleidimą, laikymą, jeigu nėra šnipinėjimo požymių, siūloma bausti iki ketverių metų laisvės atėmimo vietoj dabartinių trejų.

Pasak E. Dobrowolskos, taip pat siūloma atsisakyti baudų už kai kuriuos smurtinius nusikaltimus.

„Tų baudų pašalinimas yra būtinas tam, kad galėtume turėtų proporcingą baudžiamąją atsakomybę“, – sakė ji.

Iš apysunkių nusikaltimų sankcijų siūloma išbraukti dabar galimą švelniausią bausmę – viešuosius darbus.

„Tai dažnai buvo alternatyva, kuri iškreipdavo visą įmanomą sankcijų paketą, kurį teismas gali skirti“, – teigė ministrė.

Anot jos, apysunkių nusikaltimų sankcijos papildomos kitomis alternatyviomis bausmėmis – bauda ir laisvės apribojimu.

Projekte numatoma, kad griežčiau turėtų būti baudžiama už sunkų sveikatos sutrikdymą – už tai grėstų mažiausiai treji arba ketveri metai laisvės atėmimo, priklausomai nuo to, kas nukentėjo.

Už ginklo panaudojimą per riaušes siūloma bausti nebe kalėjimu iki šešerių metų, o laisvės atėmimu nuo vienų iki septynerių metų.

Didesnes bausmes norima nustatyti ir žagintojams – pagal nusikaltimo pobūdį, už tai švelniausia bausmė būtų dveji–ketveri metai, didžiausių bausmių nesiūloma keisti.

Griežtinamos bausmės ir už seksualinį prievartavimą, įskaitant nepilnamečius, mažamečius.

Už prekybą žmonėmis siūloma pakelti apatinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo dvejų iki trejų metų, už įtraukimą į prostituciją – viršutinę riba nuo trejų iki penkerių metų.

Kai kurias bausmes planuojama švelninti. Pavyzdžiui, pagal projektą, tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teismą ar teisėją dėl jų veiklos nebegrėstų laisvės atėmimas – tik viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Švelnesnių baudų alternatyvos numatomas ir už dokumentų, antspaudų klastojimą, netikros elektroninės priemonės gaminimą ar klastojimą.

Baudžiamojo kodekso pakeitimus Teisingumo ministerija teigia inicijuojanti remdamasi Baudžiamojo kodekso normų sistemine analize, bausmių vykdymo sistemos statistika bei baudžiamosios teisės mokslininkų įžvalgomis.