Moldova, turinti praktiškai tiek pat gyventojų, kaip ir Lietuva, nuo 2007-ųjų siekia tapti ES nare. Ši nedidelė Pietryčių Europos valstybė yra viena iš šešių valstybių, dalyvaujančių ES rytų partnerystės programoje ir sulaukianti didelio ES narių, tarp jų ir Lietuvos, dėmesio. Lietuva nuosekliai palaiko Moldovos pasirinkimą siekti politinės asociacijos ir ekonominės integracijos į ES, aktyviai dalijasi sukaupta patirtimi eurointegracijos srityje, kartu vykdo vystomojo bendradarbiavimo projektus, kuriais siekia remti demokratinę pilietinės visuomenės raidą. Kokia viso to prasmė ir perspektyva, ir kas jau yra padaryta?

Eurointegracija susiduria su išbandymais

Jeigu pačių moldavų būtų paklausta, kokia yra jų šalies strateginė svarba ES, jie neturėtų aiškaus atsakymo, mano Rytų Europos studijos centro vadovas Laurynas Kasčiūnas. Vis dėlto didžioji dalis Moldovos visuomenės, politologo žiniomis, yra nusiteikusi provakarietiškai, kita visuomenės dalis  - palaiko Rytų kryptį.

„Pastaruosius keletą metų tokios šalys, kaip Lietuva, taip pat ir Lenkija, bandė kurti Moldovos, kaip tam tikros sėkmės istorijos pavyzdį bandant pasakyti, kad nors Moldova yra nedidelė šalis, tačiau ji turi visas galimybes transformuotis iš posovietinės į modernią europietišką valstybę. Galų gale, įvertinus ES santykių su visomis Rytų partnerėmis paketą, Moldova yra pirmoje vietoje, ji turi bevizį režimą. Moldova yra kaip geras pavyzdys, vystomos partnerystės vėliavnešys“, – sakė L.Kasčiūnas.

Visgi politologas pabrėžė, kad šis diskursas sulaukė išbandymo: išlikusios didelės korupcijos problemos, trijuose bankuose be pėdsakų pradingę milijardai, mažai perspektyvos turinčios, bet vis tik artimiausiuose rinkimuose šansus išlaikančios prorusiškos politinės jėgos stabdo teigiamus pokyčius. „Šiuos dalykus būtina išspręsti, kad grįžtų pasitikėjimas valstybe tiek pačių gyventojų, tiek tarptautinių partnerių. Dabar šaliai reikia nepriklausomo tyrimo, nes ES ir Tarptautinis Valiuotos fondas yra įšaldęs bendradarbiavimą su Moldova, laukdami šio nepriklausomo tyrimo dėl korupcijos skandalo“, – pabrėžė L.Kasčiūnas. 

Dėmesys demokratijos stiprinimui

Būtent administracinių ir institucinių gebėjimų stiprinimas skatinant europinę integraciją, regionų vystymosi rėmimas bei demokratinės pilietinės visuomenės raidos skatinimas yra prioritetinės Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo kryptys su Moldova 2014-2016 m. Šis bendradarbiavimas vykdomas per Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą, už kurią Lietuvoje yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija (URM).

Tad ir šiemet Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis įvairios Lietuvos organizacijos ir specialistai bei Moldovos organizacijos vykdo įvairius vystomojo bendradarbiavimo projektus Moldovoje. 2015 m. įgyvendinami 9 dvišaliai ir 5 regioniniai vystomo bendradarbiavimo projektai administracinių ir institucinių gebėjimo stiprinimo muitinės veiklos, projektų rengimo srityse, pilietinės visuomenės stiprinimo, moterų ekonominio ir socialinio aktyvumo skatinimo, taip pat paramos regionų vystymuisi srityse.

Galima paminėti keletą 2015 metais vykdomų projektų.

„Youth Governing Institute of the Republic of Moldova“ šiemet įgyvendina projektą, kurio tikslas stiprinti jaunų žmonių Euro-pozityvų požiūrį per ES vertybių, principų ir naudos skatinimą, informuoti jaunus žmones apie ES demokratijos dvasią, stiprinti teigiamą Moldovos jaunimo nuomonę apie ES.

Organizacija „The Association of Independent TV Journalists of  Moldova“ savo ruožtu vykdo projektą, kuriuo stengiamasi stiprinti valstybės institucijų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą įgyvendinant ES-Moldovos Asociacijos sutartį bei tvirtinti demokratiją Moldovoje.

Stiprinant institucinius darbo parlamente gebėjimus, bus vykdomitarptautiniai mokymai demokratijai, kuriuos organizuoja asociacija „Parliamentary Forum for Democracy“. Mokymais siekiama skatinti Moldovos integraciją į ES stiprinant jos demokratines institucijas ir valdymą, ypač plėtojant profesionalius Moldovos Parlamento narių padėjėjų parlamentinius gebėjimus ir kompetencijas.

Viešoji įstaiga „Šiuolaikinių didaktikų centras“ įgyvendina regioninį projektą, kurio tikslas padėti Gruzijai ir Moldovai įgyvendinti švietimo reformas, sukuriant ir atnaujinant su ES integracija susijusias švietimo programas bendrojo lavinimo mokykloms bei neformaliojo ugdymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas..

Perduoda gerąją patirtį

Lietuvos geroji patirtis perduodama ir lėšos skiriamos projektams, kuriais stiprinami Moldovos institucijų gebėjimai.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos perteikia Moldovos muitinės tarnybos pareigūnams žinias, kas sudaro prielaidas sustiprinti institucinius gebėjimus muitinio tikrinimo srityje, prisidedant prie Moldovos muitinės modernizavimo ir euro-integracinių siekių rėmimo.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos organizavo instruktorių seminarą ir praktinius mokymus „Branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų neplatinimas ir kontrolė pasienio tikrinimo metu“, kuriuo prisidėjo prie Ukrainos ir Moldovos sienos apsaugos ir muitinės tarnybų pareigūnų branduolinio saugumo mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemų plėtros, perduodant Lietuvos mokymo patirtį bei pažangias metodikas.

Viešoji įstaiga „Visorių informacinių technologijų parkas“ šiemet dalijasi patirtimi su Moldovos inovacijų ir technologijų sklaidos agentūra stiprinant šios gebėjimus, skatinant inovacijų ir klasterizacijos plėtrą, skatinant inovacijas, verslumą ir gerinant verslo aplinką.

Pagalba moterims ir vaikams

Vienu iš diplomatinės atstovybės įgyvendinamu Moldovoje projektų 144 vaikų su tėvais ir 30 moterų, dirbančių kaimo Vorniceni darželyje, siekiama suteikti sveiką ir saugią aplinką šioje švietimo įstaigoje: vietinės savivaldos ir darželio administracija rengia veiksmų planą, skirtą sveiko gyvenimo būdo skatinimui. 20 moterų turės geresnes darbo sąlygas. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą vaikai bus įtraukti išlaikant sveiką aplinką kaime. Kapitalinis virtuvės remontas žymiai pagerins vaikų mitybą; darbo sąlygas moterims darželyje bei žymiai sumažins elektros energijos suvartojimą.

Skatinant moterų ekonominį ir socialinį aktyvumą, siekiama užtikrinti Singerei rajono moterų ekonominę nepriklausomybę vystant privatų verslą: 60 moterų iš 26 Singerei rajono kaimų padedama pradėti savo verslą, kas sukurs galimybes jų socialinės ir ekonominės padėties gerėjimui bei sumažins skurdą jų šeimose.  

Sekasi ir Dvynių projektuose

ES Dvynių programa, kurią Lietuvoje taip pat koordinuoja URM – vienas iš ES finansuojamų instrumentų, padedančių šalims kandidatėms ir naujoms šalims narėms integruotis į ES.

URM atstovų teigimu, Lietuva, kaip donorė, ES Dvynių programoje paramą teikia nuo 2004 m. ir yra laimėjusi 50 Dvynių projektų už daugiau nei 40 milijonų eurų. 2014 metais laimėta aštuoniose atrankose už beveik 7,5 mln eurų: po vieną projektą Moldovoje, Ukrainoje, Egipte, Turkijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei du projektai Kroatijoje. Šiuo metu įgyvendinamas ES Dvynių programos projektas „Parama Moldovos Respublikos valstybės tarnybos modernizavimui pagal ES gerąją praktiką“.

Beveik šimtas projektų

2006–2014 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerija Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis finansavo 93 projektų įgyvendinimą Moldovos Respublikoje už daugiau nei 637 tūkst. eurų. 2014 m. įgyvendinti 12 projektų už 64 tūkst. eurų.

Moldovos prašymu, nuo 2011 m. Lietuva įsitraukė į aktyvų bendradarbiavimą teisinės reformos klausimais, tais pačiais metais įkurtas Lietuvos ir Moldovos teisinio bendradarbiavimo forumas, sprendžiantis Moldovos teisinės sistemos modernizavimo teisinius ir techninius klausimus.

2006 m. pradėtas bendradarbiavimas maisto ir veterinarijos srityse. Daug dėmesio skirta Lietuvos ir Moldovos muitinių tarnybų bendradarbiavimui. 2006-2014 m. teikta techninė pagalba kuriant muitinės kontrolės metodologiją, su ES teisės aktais derinant įstatymų bazę kontrolės, prekių muitinės vertės ir muitinės audito srityse.

2014 m. Lietuvos ambasada Kišiniove didelį dėmesį skiria našlaičių, vaikų iš socialiai remtinų šeimų problemoms, vaikų teisių gynimo klausimams ir jaunimo pilietiškumo ugdymui. Ambasada prisidėjo prie Padniestrės našlaičių, benamių vaikų ir vaikų iš socialinės rizikos šeimų duomenų bazės kūrimo. Naudotis duomenų baze išmokyta 30 Padniestrės socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų.

Bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis įgyvendinti kiti vystomojo bendradarbiavimo projektai: pagerintos vaikams su negalia ir vaikams iš rizikos grupės buvimo reabilitacijos centre „Šypsena“ Čiumai kaime sąlygos; Negurenii Vechi kaime pastatytas ir įrengtas parkas – poilsio ir laisvalaikio praleidimo vieta; rengti seminarai 17–19 metų jaunuolių, kuriems buvo pristatoma Moldovos integracijos į ES nauda ir svarba, plečiamos teorinės žinios apie ES; parengta brošiūra „EU for YOUth“ išdalinta visuose projekte dalyvavusiuose licėjuose; 12 Moldovos vietinės valdžios atstovių surengti mokomieji kursai gero valdymo ir lyderystės temomis; 32 Moldovos atstovės suaktyvintos ir įgalintos vystyti savo verslus ir organizacijas.