Opozicijos atstovai abejoja R. Pakso atsiprašymo nuoširdumu

Seimo opozicinių frakcijų atstovai sako teigiamai vertinantys valdančiosios partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininko, per apkaltą pašalinto prezidento Rolando Pakso viešą atsiprašymą, tačiau abejoja šio pareiškimo nuoširdumu. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma BNS ketvirtadienį teigė, jog daugiausia abejonių kelia tai, kad R.Pakso pareiškimas ir jame skambėjęs atsiprašymas transliuotas prieš pat balsavimą Seime dėl "tvarkiečių" lyderiui kelią į rinkimus galinčios atverti Konstitucijos pataisos.

"Manau, neatsitiktinai tas pareiškimas ir buvo paskelbtas balsavimo išvakarėse, tikintis sau palankiai padaryti įtaką Seimo nariams. Bendriausia prasme, jei yra nuoširdus atsiprašymas, kad ir kokia nors abstrakčia forma, tai yra geriau, nei iki tol buvęs visiškas neigimas tos apkaltos procedūros ir priesaikos sulaužymo fakto. Žinoma, didelis klausimas, ar iš tiesų tai yra nuoširdžiai atlikta, nes būtent tai atlikta tik prieš pat balsavimą. Žinoma, būtų buvę geriau, jei tai būtų konkrečiau reglamentuota - ir forma, ir turinys", - sakė J.Razma.

Anot jo, ketvirtadienio rytą konservatoriai frakcijoje svarstys šį pareiškimą ir spręs, kaip balsuoti dėl Konstitucijos 74 straipsnio pataisos.

"Ar tai turės kokią nors įtaką atskiriems Seimo nariams? Dėl mūsų frakcijos kol kas negalėčiau atsakyti, ar bus tokių narių, kurie sakys, kad būtent tas pasisakymas jiems padarė kažkokį įspūdį", - sakė J.Razma.

"Nors patį veiksmą vertinu pozityviai, bet žiūrint į tas visas aplinkybes, tai manęs ypač neįtikina tas pasisakymas ir mano poziciją ne šis pasisakymas nulems", - pridūrė parlamentaras.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis ketvirtadienį BNS sakė, kad jų frakcijai apsispręsti dėl Konstitucijos pataisos "proginis atsiprašymas" įtakos neturės.

"Mes ne dėl šitų argumentų nepalaikome pataisos", - teigė liberalų atstovas.

Kita vertus, patį atsiprašymą jis taip pat įvertino kaip teigiamą žingsnį.

"Vertinu šį atsiprašymą. Gerai, kad ir po dešimties metų pripažino savo klaidas. Tačiau tai proginis atsiprašymas prieš pat balsavimą, kyla klausimas, kiek jis nuoširdus", - BNS sakė E.Masiulis.

Per apkaltą beveik prieš dešimtmetį iš prezidento pareigų atstatydintas R.Paksas trečiadienį viešu pareiškimu atsiprašė dėl "nepriimtino ar nepateisinimo" savo žingsnio.

"Atsiprašau tautiečių, kuriems vienas ar kitas mano žingsnis buvo nepriimtinas arba nepateisinamas", - teigiama europarlamentaro pareiškime, kuris trečiadienį transliuotas per nacionalinius televizijų kanalus.

Atsiprašymo iš asmenų, atstatydintų per apkaltą, prašė opozicijoje esantys konservatoriai. Jų atstovas J.Razma buvo parengęs tai numatančią įstatymo pataisą, bet jai nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

"Priėmus šį įstatymą, Lietuvoje visa apimtimi ims veikti  Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, ir kiekvienas pilietis atgaus teisę į laisvus rinkimus", - trečiadienį pareiškė R.Paksas.

Ketvirtadienį Seimas ketina paskutinį kartą balsuoti, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų papildytas nuostata, jog "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".

Konstitucijos pataisai priimti reikia, kad dėl jos Seimas balsuotų du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną priėmimą už pataisą privalo balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

Taip pat ketvirtadienį planuojama balsuoti dėl Konstitucijos 74 straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo. Šis įstatymas po apkaltos draustų kandidatuoti aštuonerius metus.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 11 dieną.

R.Paksas yra skelbęs, jog kandidatuos juose, jei iki to laiko bus sudarytos teisinės galimybės.

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.