„Hibridinės operacijos gali apimti ne tik tas vietas, kurios buvo identifikuotos anksčiau, kaip antai kritinės energetikos infrastruktūra. (...) Taip pat matome, kad atsiranda požymių dėl galimos provokacijos prie sienų įvairaus pobūdžio. (...) Latvijoje būtent tokio pobūdžio operacija buvo įvykdyta. Sienos intervencijos nėra atmestinos ir joms mes atitinkamai ruošiamės“, – ketvirtadienį žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė šalies vadovas.
BNS rašė, kad Lietuva seniai pasienyje su Kaliningrado sritimi dislokavo apie šimtą karių, jie ten bus mažiausiai iki lapkričio pabaigos.
Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis neatsirado papildomų rizikos šaltinių Lietuvai.
„Artimiausius dvejus metus Rusija nėra pasirengusi plataus masto konvencinėms operacijoms prieš NATO valstybes“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, Rusija tebėra sutelkusi pajėgumus kariauti prieš Ukrainą, tačiau tai nereiškia, jog Maskva „nenaudos plataus spektro hibridinių, nekonvencinių, kibernetinių operacijų prieš NATO valstybes“.
Lietuvos ir Vakarų šalių žvalgybos tokio pobūdžio operacijas sieja su Rusijos noru mažinti sąjungininkų motyvaciją remti Ukrainą.
Keičiami algoritmai dėl oro pavojaus, sprendimą dėl informavimo priims KOP budėtojas
G. Nausėda sako, kad bus keičiamas algoritmas, kaip gyventojai perspėjami apie galimą oro pavojų, sprendimą dėl pranešimo gyventojams išsiuntimo priims radarą stebintis Karinių oro pajėgų (KOP) budėtojas.
„Kalbant apie algoritmus, čia bus tam tikrų pokyčių, bet visi jie nukreipti į tai, kad mūsų žmonės tikrai būtų saugūs, ir mes negalime visiškai eliminuoti pavojaus ir, deja, turiu konstatuoti faktą, kad tokių oro erdvės pažeidimų ateityje bus“, – po VGT posėdžio kalbėjo G. Nausėda.
Prezidento teigimu, prieš kelias savaites įvykęs drono incidentas parodė, kad geltonas oro pavojaus signalas suveikė ne visoje Lietuvoje ir tuo metu, kai bepilotis jau buvo „nukeliavęs pakankamą kelią“.
„Šito, be jokios abejonės, negali būti. Štai kodėl pagal pasikeitusius algoritmus geltona spalva šitokį droną lydėtų jau praktiškai nuo Lietuvos Respublikos sienos su Lenkijos Respublika, nes būtų bent du indikatoriai, kurie parodytų, kad geltoną spalvą reikia įjungti“, – teigė šalies vadovas.
„Tą dieną mes puikiai žinojome, kad vyko atakos oro dronų atakos prieš Šiaurės Rusijos objektus. Ir tuo pat metu mes matėme savo radaruose, kad objektas atskrenda iš Lenkijos. Tai šito pakanka tam, kad indikuotume apie realų oro erdvės pavojų ir informuoti mūsų gyventojus“, – dėstė jis.
Kitas pokytis – sprendimus dėl gyventojų informavimo priims Karinių oro pajėgų operatyvinis budėtojas.
„Kitaip tariant, sprendimai bus maksimaliai decentralizuoti, kad nebūtų prarandamas brangus laikas, kad nereikėtų kažkokių tai derinimo procedūrų, nes aš manau, kad budėtojas turi visą tą informaciją, visus algoritmus prie rankų, pagal kuriuos galėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą“, – aiškino prezidentas.
Kalbėdamas apie galimybes numušti droną be vizualinio kontakto, G. Nausėda teigia, kad „procedūros yra kiek sudėtingesnės ir apima NATO būstinės sprendimus“.
„Todėl negaliu teigti, kad štai susiklosčius tokiai situacijai, kuomet pakilęs naikintuvas matys, kad yra skrendantis objektas, bet negalės vizualiai atpažinti jo, sprendimo dėl numušimo jis priimti negalės, nes tai yra labai didelis pavojus, (...) kad gali būti, na, tiesiog nepataisomos pasekmės, kuomet mažasis lėktuvas, kuris neturi ryšio su dispečeriniais punktais, tiesiog gali būti atakuotas“, – sakė šalies vadovas.
Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius kalbėjo, kad algoritmai bus „aiškesni, lengviau suprantami“.
„Įvedami konkretūs kriterijai, kiek jų išpildžius arba kokiems veiksmams įvykus, koks pranešimas yra siunčiamas, tai norisi tikėti, kad dabar jau nebebus, kodėl (pranešimas atsiųstas – BNS) per vėlai, per anksti ar kaip. Man atrodo, kad kariuomenė, Karinės oro pajėgos, tai čia ne politinė VGT dalis sudėliojo schemą ir tikiuosi, kad ji veiks sklandžiau“, – teigė Vyriausybės vadovas.
G. Nausėda pažymėjo, kad pažanga, kuriant integruotą oro gynybos sistemą – yra, tačiau ji realiau apčiuopiama tik detekcijos srityje.
„Oro radarų ir kitų detekcijos priemonių visuma mums leidžia geriau matyti Lietuvos Respublikos teritoriją, oro erdvę. Kai kada net apsidrausti ir tam tikri, galbūt, ratilai, kuriuos radarai (...) persidengia vienas kartu su kitu. Tai yra tiktai geriau, nes tai leidžia mums tiksliau identifikuoti atskrendančius rizikos šaltinius“, – kalbėjo prezidentas.
„Vyksta toliau testavimai dėl antidroninių priemonių. Tie testavimai vykdomi ne tiktai dėl to, kad patikrinti tų sistemų, kurias jau įsigijome, patikimumą, bet ir taip pat įvertinti tiksliau ir atsakingiau būtinybę įsigyti tas sistemas, kurias dar tiktai planuojame įsigyti. Tai jeigu įsitikinsime testavimo pasekoje, kad šitos sistemos neveikia taip, kaip mes tikimės, be jokios abejonės, skirsime lėšas toms sistemoms, kurios veikia patikimiausiai“, – sakė jis.
Šalies vadovas ragino orientuotis į Ukrainos gamybos produktus, kurie pasiteisino karo eigoje.
Siekdama paskatinti dvišalę dronų gamybą, Lietuva išsiuntė Ukrainai „pasiūlymų laišką“
Siekdamas paskatinti dvišalę dronų gamybą, Vilnius išsiuntė Kyjivui „lūkesčių laišką“, kuriame įvardijami potencialūs partneriai Lietuvoje, pramonės potencialas ir apimtys.
„Mūsų ambicijos iki šiol bent jau deklaruotos buvo, sakyčiau, neleidžiančios Ukrainos partneriams žiūrėti į mus kaip rimtus partnerius. Tiesiog apimtis buvo tokia, kad dėl jos neapsimoka tokios gamybos pradėti“, – po VGT posėdžio sakė šalies vadovas.
„Mes žinome, kad Lietuva skiria kiekvienais metais ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP kaip paramą Ukrainai, tai, grubiai tariant, yra apie 230–240 milijonų eurų, mūsų ambicija – kad bent 150 milijonų eurų iš šitos sumos būtų skiriama kaip mūsų karinė parama Ukrainai būtent per dronų gamybą ir jų tiekimą Ukrainai. Ką mes iš to laimime? Mes neperkame dronų trečiosiose šalyse arba apskritai gynybos rinkoje, o gaminame juos patys, ir, be jokios abejonės, ateityje vis didesnę proporciją šitų pagaminamų dronų galėsime skirti mūsų kariuomenės reikmėms“, – pridūrė jis.
Pasak šalies vadovo, bendra kontraktų apimtis pirmaisiais metais galėtų siekti „bent 200 milijonų eurų“, per kelerius metus šią sumą padidinant iki 800 mln. eurų.
„Manau, kad tokiam partneriui kaip Ukraina tai yra kur kas patraukliau, negu kalbėti apie kelių dronų gamybą“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, Ukrainai išsiųstame laiške įvardyti galimi Lietuvos įmonių partneriai, taip pat nustatytos bent devynios planuojamos gaminti įvairios paskirties dronų ir antidroninės įrangos kategorijos bei preliminarios gamybos apimtys.
BNS rašė, jog G. Nausėda susitarimą dėl bendros dronų gamybos su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasirašė dar pavasarį.
Savo ruožtu prezidentas nurodė, kad per šį laikotarpį reikšmingos pažangos pasiekti nepavyko, o viena priežasčių buvo tai, jog Lietuva negaudavo Ukrainos technologijų eksporto licencijų.
„Siekiant pasinaudoti masinės gamybos privalumais, šis mūsų lūkesčių laiškas būtent jiems tai ir atliepia“, – pabrėžė šalies vadovas.
Kaip rašė BNS, spalio viduryje Lietuvos gynybos technologijų bendrovė „Pekkla“ ir Ukrainos bendrovė „December One RND“ susitarė Lietuvoje steigti bendrą elektroninės kovos priemonių ir dronų komponentų gamyklą.
Vilniuje šių metų pradžioje registruota „Pekkla“ projektuoja ir gamina bepiločius orlaivius bei bepilotes antžemines transporto priemones, ji suteikia prieigą prie savo infrastruktūros ir verslo kontaktų Lietuvoje.
„December One RND“ prisideda mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) įžvalgomis, techninėmis žiniomis, gamybos pajėgumais ir produktų koncepcijomis, kurias planuojama išbandyti Lietuvos rinkoje.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau taip pat yra sakęs, kad Lietuva siekia gaminti bepiločius orlaivius Ukrainai.
(be temos)