Nauja ministrė žada didinti pareigūnų algas – ypač ugniagesių ir pasieniečių

Pasak jos, taip nuspręsta norint mažinti algų skirtumus tarp statutinių tarnybų.

„(...) Lyginant algų tarp statutinių tarnybų netolygumus bus skirtas didesnis dėmesys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnams, ugniagesių komandoms savivaldos lygmenyje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Jie mažiausiai uždirba“, – interviu BNS ketvirtadienį sakė ministrė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė taip pat abejojo, ar pavyks įgyvendinti siekį, kad 2020 metais policijos pareigūnai uždirbtų mažiausiai tūkstantį eurų.

„Aukščiausio lygio pareigūnai jau uždirba gerokai virš tūkstančio. Tas pažadas galima sakyti, kad jis realizuotas, bet čia žiūrint, kaip vertinsi. Galima imti mažiausiai uždirbantį ir ten tūkstančio nėra“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

Ministrė taip pat pranešė svarstanti galimybę apriboti darbuotojų iš trečiųjų šalių komandiravimą į Lietuvą. Taip būtų siekiama, kad darbuotojai oficialiai įsidarbintų Lietuvoje ir mokėtų čia mokesčius.

Politikė žadėjo greitai rasti naują ugniagesių gelbėtojų vadą, bet dar neatsakė, ar vadovauti policijai teiks dabartinį generalinį komisarą Liną Pernavą.

Ministerijos vadovė tvirtino, kad skirs daugiau dėmesio regionams, sieks stiprinti jų savarankiškumą.

R. Tamašunienė vidaus reikalų ministre tapo, kai šis postas pagal liepą pasirašytą valdančiosios koalicijos sutartį atiteko Lietuvos lenkų rinkimų akcijai. Ji pakeitė nepartinį Eimutį Misiūną.

– Baigdamas darbus ankstesnis ministras Eimutis Misiūnas pranešime spaudai daugiausiai gyrėsi valstybės tarnybos pertvarka ir sutvarkytomis statutinėmis įstaigomis. Regioninei politikai ten buvo skirtos trys pastraipos. Spėju, kad savo darbo pabaigoje norėtumėte daugiau?

– Ministrų kaitoje reikia rasti ir teigiamų dalykų, nors ir liko tik daugiau nei metai iki rinkimų. (...) Buvęs ministras skyrė didesnį dėmesį Valstybės tarnybos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto keitimui, tai buvo dideli pokyčiai, naujos teisės aktų redakcijos.

Dabar galbūt daugiau per tuos metus su uodegėle mano veiklos galėsime daugiau pasakyti apie regionus. Tikiuosi, kad tas pranešimas, kurį minite, jeigu tai taps Vyriausybės darbų ataskaita, ji bus tolygi visose srityse.

– Ką planuojate nuveikti regionų plėtros klausimais?

– Šiuo metu dirbame ties Regionų plėtros įstatymu, jis kokybiškai yra visai kitoks. Pirmiausiai siekiame suteikti teisinį statusą Regionų plėtros taryboms ir įgalinti jas pačias spręsti problemas ir plėtoti tarpregioninį bendradarbiavimą, kad tie socialiniai, ekonominiai skirtumai nyktų, nebūtų nutolusių savivaldybių tiek paslaugų, tiek pajamų gyventojui prasme.

(...) Kalbame apie tai, kad kiekvienas regionas gebėtų problemą spręsti pats tomis priemonėmis, kurios yra konkrečiai jam reikalingos. Tai yra, kad regionas siektų rodiklių, kuriuos valstybė įvardija kaip nacionalinį prioritetą, bet priemones pasirinktų pats. Dabar buvo taip, kad mes nustatome visiems priemones vienodai, bet matėme, kad efekto buvo mažai – administraciniai kaštai augo, o netolygumas didėjo.

– Kada šis įstatymas bus paruoštas?

– Planuojame jau rudens sesijoje jį pateikti Seimui.

– Jūsų vadovaujama ministerija taip pat kuruoja valstybės tarnybą. Pastarąjį pusmetį vyko daug diskusijų apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimą. Ar sieksite didinti tas algas ir kaip?

– Šis instrumentas jau yra ir kiekvienas įstaigos vadovas tuos įrankius turi. Naujasis Valstybės tarnybos įstatymas leidžia didinti atlyginimus per vertinimo sistemą, per didesnes koeficientų žirkles ir valstybės tarnautojai tai pajuto. Šis procesas (augimo) neturėtų sustoti.

Bazinis dydis algoms skaičiuoti didėja visiems, tad kiekviena institucija gauna kažkiek didesnį biudžetą kasmet ir didina atlyginimus.

Vertinti, ar viskas veikia gerai, dar sudėtinga, kadangi nepraėjo metai nuo tada, kai tas įstatymas įsigaliojo. Nėra taip, kad jį priėmėme ir tiek. Jau matome, ką galėtume pakeisti.

– Viena medalio pusė didinant atlyginimus yra plačios koeficientų žirklės, bet yra ir kita pusė, tai yra įstaigos biudžetas, resursai. Kaip didinti atlyginimus, kai neauga įstaigos biudžetas?

– Įstaiga gali pati spręsti, mažinti funkcijas, diegdama technologijas ar priimdama sprendimus procesų valdymo prasme. Yra įmanoma nuimti techninį darbą, dirbančių darbuotojų skaičių ir taip didinti atlyginimus ten, kur iš tikrųjų reikia.

Be to, bazinis dydis algoms skaičiuoti didėja visiems, tad kiekviena institucija gauna kažkiek didesnį biudžetą kasmet ir didina atlyginimus.

– Didinant bazinį dydį algos kyla visiems, bet profsąjungų teigimu, tai lemia, jog atlyginimai daugiausiai auga vadovaujančias pareigas einantiems žmonėms. Todėl profsąjungos siūlo didinti minimalius koeficientus. Ką apie tai manote?

– Prie šitos Vyriausybės tikriausiai nebus kito modelio, nei kad yra dabar. Kita vertus, jeigu tarnautojas atlieka daug funkcijų ir viršija savo etato ribas, jam yra galimybė mokėti priedą, priemoką ir taip jį skatinti.

Tuo metu bazinis dydis turi augti ir nesutikčiau, kad tą augimą turime paskirstyti visiems vienodai. Vis tiek yra hierarchija, lyderystę reikia skatinti, kaip ir tarnautojų norą kilti karjeros laiptais, tuo pačiu gaunant ir aukštesnį atlygį.

– Mano žiniomis, centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos įvedimas kiek stringa. Vyriausybė yra numačiusi ir pinigų papildomiems etatams. Kokie bus tie sprendimai?

– Priėmus Valstybės tarnybos įstatymą ir padarius centralizuotas atrankas, kilo didelių iššūkių, administracinių resursų poreikis išaugo. Bet ministerija juos jau turi ir yra apgalvojusi, kaip paspartinti atrankas. Šiuo metu atrenkami papildomi darbuotojai į Valstybės tarnybos departamentą, viskas turėtų įsibėgėti ir situacija bus išspręsta.