Aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas neigia sulaukęs premjero raginimų teikti siūlymą iš Vyriausybės nutarimo išimti kurortų apsaugos zonų reglamentavimą. Jo teigimu, šios zonos tapo neaktualios, esą tie patys reikalavimai nustatyti kituose teisės aktuose.

„Šiuo atveju manęs nei kažkas ragino, nei skatino (...). Kurorto zonos buvo aktualios 1992 metais, kai nebuvo bendrųjų planų. (...) Tas sprendimas nieko iš esmės nekeičia, kiti įstatymai tą patį reguliuoja“, - antradienį opozicinėje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje sakė ministras.

Anot jo, buvusiame Vyriausybės nutarime nustatyti reglamentavimai šiandien yra atgyvenę, prieštaravo kitiems teisės aktams.

„Kurortų apsaugos zonų panaikinimas nereiškia, kad nuo šiol ūkinei veiklai netaikomi jokie reikalavimai. Taip tik išvengiama teisinio neapibrėžtumo, kuris tęsėsi jau daugiau kaip 20 metų. Per šį laiką keitėsi daugybė teisės aktų, atsirado naujų reikalavimų, bet Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebuvo keičiamos“, – sakė K.Trečiokas.

Jis taip pat tvirtino nežinojęs, kad nustatytos zonos kliudo įteisinti Druskininkuose ant tvenkinio kranto statomam vadinamajam Vijūnėlės dvarui.

„Man tapo žinoma tik po to, kai pasipylė spaudoje, portaluose, kad remiantis tuo nutarimu galbūt pasinaudojo. Bet tokių pastatų yra 24 tūkstančiai, tada o kaip kiti?“ - sakė K.Trečiokas.

Kita vertus, jis pripažino, jog prieš kokį pusmetį su juo apie Vyriausybės nutarimo dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pakeitimą kalbėjo Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas.

„Jis yra bendrai klausęs: kiek jūs galite tą reikalą volioti, reikalingas nutarimas, ir ne man vienam. Premjeras manęs apie tai nėra klausęs“, - pasakojo aplinkos ministras.

Anot jo, sutapimas, kad projektas, kuriuo iš Vyriausybės nutarimo išimtas visas skirsnis „Kurortų apsaugos zonos“, buvo parengtas rugsėjo 22 dieną, o kitą dieną pateiktas Vyriausybei bei priimtas. Be to, rugsėjo 22 dieną Druskininkuose lankėsi premjeras Algirdas Butkevičius.

Naujienų portalas delfi.lt rašė, šis staigus Vyriausybės sprendimas tapo papildomu motyvu Vilniaus apylinkės teismui rugsėjo 29 dieną priimant palankų statytojams nutarimą dėl statybų Druskininkų Vijūnėlės dvaro teritorijoje. Viešąjį interesą šioje byloje gynusi Generalinės prokuratūros prokurorė Deimantė Nikitinienė neslėpė nuostabos, kai į privačių dvaro statytojų interesų gynimą įsijungė ne tik advokatų kontoros, bet ir bylos bendraatsakoviai: Druskininkų savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba bei Aplinkos ministerija.

„Argumentų, kodėl reikėjo priimti skubos tvarka, mes taip ir negirdime“, - sakė aplinkos ministrą į frakcijos pakvietęs opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

„Ministre, rimtai kalbant nesame maži vaikai, suprantame, kad jūs šituo Vyriausybės nutarimu paėmėte ir padovanojote konkretiems veikėjams keleto milijonų eurų vertės dalyką. Kitaip tai bus nelegalus statinys, kurį jie privalėjo nugriauti, jūs, taip sakant, įteisinote. Ir matote, kad konkretus teismas konkrečioje byloje tuo pasinaudojo, kad viešojo intereso gynimas yra apsunkintas, beveik neįmanomas“, - per frakcijos posėdį kalbėjo konservatorius Jurgis Razma.

Naujienų portalas delfi.lt rašė, kad 2013 metais Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, pradėjo dygti beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau - kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

Anksčiau, 2011 metais, Druskininkų savivaldybė patvirtino detalųjį planą, kuriuo sujungė buvusio rekreacinio pastato – valčių nuomos punkto, rekreacinės paskirties žemės sklypą su Vijūnėlės parko teritorijos sklypu, kartu pakeisdama pastato žemės naudojimo paskirtį iš rekreacinės į gyvenamąją.

Pagal dabar jau panaikintą Vyriausybės nutarimo dalį, jeigu teritorija priklauso pirmajai kurorto apsaugos zonai, tai yra jeigu ji apima teritoriją, kurioje yra mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, upės, ežerai, jūra, paplūdimiai, kopos, ten draudžiama vykdyti darbus, nesusijusius su gamtinių gydomųjų išteklių eksploatavimu, nuolatos ir laikinai gyventi žmonėms, vykdyti statybos bei kasybos darbus, nesusijusius su mineralinio vandens ir gydomųjų durpių telkinių eksploatavimu.