„Mažų mažiausiai reikia ieškoti būdų, kaip padaryti taip, kad tos atstovybės pavadinimas būtų pakeistas. Čia programa minimum“, – penktadienį Žinių radijui sakė parlamentinei opozicijai priklausantis politikas.

Anot jo, dėl to pavadinimo patiriama per didelė žala.

Vilniuje atsidarius Taivaniečių atstovybei, Kinija ėmėsi diplomatinių ir ekonominių žingsnių prieš Lietuvą, siekdama priversti pakeisti šį pavadinimą.

Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

A. Mazuronis teigė palaikąs pačios atstovybės įkūrimą, tačiau, anot jo, ji turėtų vadintis taip, kaip kitose valstybėse – Taibėjaus atstovybė, tai yra naudojant Taivano sostinės pavadinimą.

Seimo vicepirmininko teigimu, didžiausia blogybė, kad sprendimai užsienio politikoje priimami nesitariant su kitomis parlamentinėmis partijomis.

Šioje istorijoje didžiausia klaida ir didžiausia problema – kad buvo sugriautas 30 metų užsienio politikoje tvyrojęs politinis konsensusas.

„(...) šioje istorijoje didžiausia klaida ir didžiausia problema – kad buvo sugriautas 30 metų užsienio politikoje tvyrojęs politinis konsensusas. Buvo atlikti labai staigūs, radikalūs veiksmai, visiškai nesiderinant su kitais politinio spektro žaidėjais, su parlamentinėmis partijomis. Suprantu, kad tie veiksmai nebuvo ne tik su opozicija derinami, su mažaisiais koalicijos partneriais tie veiksmai arba nebuvo derinami, arba derinti labai maža apimtimi“, – tvirtino jis.

Kilus diplomatiniam konfliktui, Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.

Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai.

Lietuvos atstovai tvirtina, kad taip pat laikosi „vienos Kinijos“ politikos, o Taivaniečių atstovybė tam neprieštarauja.