Lietuvos siekius NATO viršūnių susitikime Vilniuje Seimas įtvirtins rezoliucija

„Nusprendėme bendru sutarimu, kad pradėsime ruošti Seimo rezoliuciją dėl NATO viršūnių susitikimo, kur tuos tikslus išdėstysime: tiek tai, ko siekiame viduje, mūsų pačių saugumui, tiek ko siekiame dėl išorinių tikslų, visų pirma – Ukraina, bet tai pat ir globalūs partneriai, biudžeto gynybos stiprinimas, gynybos pramonė ir kiti dalykai“, – po uždaro posėdžio žurnalistams sakė Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis.

Pasak URK pirmininko, rezoliucijoje bus pasisakyta dėl Ukrainos narystės NATO, tačiau konkreti formuluotė derinama.

„Mums dar liko nemažai laiko įtikinti partneres, kad laikas priimti tą sprendimą, (klausimas – BNS), kaip jis bus suformuluotas ir kada. Po Vilniaus, žinote, dar yra ir Vašingtono summitas, kurį kai kas irgi vadina istoriniu, tai gali būti taip, kad sprendimas (dėl Ukrainos perspektyvos NATO – BNS) bus priimtas tarp dviejų viršūnių susitikimų“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Labai gerai, kad visi dirbame kartu – Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, kariuomenė, tam, kad Lietuvos ambicijos NATO viršūnių susitikime būtų įgyvendintos.

„Mūsų formuluotė aiški – mes norime narystės. Kokia bus formuluotė sutarta NATO viršūnių susitikime Vilniuje ar vėliau Vašingtone – pažiūrėsime, čia tik prasideda derybos. (Seimo rezoliucijoje – BNS) tai yra narystė, o kaip mes ją įvardinsime, politiniu keliu į narystę ar kitaip, pasižiūrėsime“, – pažymėjo komiteto pirmininkas.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad Seimo priimtas dokumentas „bus rezoliucija, dėl kurios sutaria visos valdžios šakos“.

„Labai gerai, kad visi dirbame kartu – Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, kariuomenė, tam, kad Lietuvos ambicijos NATO viršūnių susitikime būtų įgyvendintos. O tos ambicijos yra žinomos, visų pirma – NATO rytinio flango stiprinimas, Baltijos regiono stiprinimas, atskiras politinis takelis Ukrainai, bent du procentai gynybai“, – žurnalistams sakė A. Skaisgirytė.

Klausiama, kokią formuluotę norima įrašyti dėl Ukrainos narystės NATO, prezidento patarėja teigė, jog ji dar derinama.

„Kokios formuluotės – pačios ambicingiausios“, – sakė A. Skaisgirytė.

Ji taip pat teigė, jog iki NATO viršūnių susitikimo visos šalies institucijos turi atlikti namų darbus. Ji priminė, kad prezidentas telkdamas paramą Lietuvos siekiams ketina aplankyti Aljanso šalių sostines, tarp jų – Berlyną, Paryžių, Romą.

„Prezidentas yra pasirengęs aplankyti sąjungininkų sostines, ką jau pradėjo daryti nuvažiuodamas į Ankarą. Jo planuose yra ir kitos sostinės kaip Paryžius, Roma, Madridas ir kitos, kitą mėnesį važiuos Berlyną su dideliu sunkiu portfeliu. Tų darbų yra daug visuose lygiuose, tikimės, kad ir Vyriausybės, ir Seimo atstovai savo lygmeny dirba, manome, kad sutelktos vieningos pastangos duos geriausią rezultatą“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad svarstymų dėl Ukrainos statuso yra visokių, tarp jų ir bendradarbiavimas be sutarties penktojo straipsnio, saugumo garantijos užtikrinant ginkluotės tiekimą.

„Pasvarstymų yra, kad galėtų būti įgyvendintas panašus modelis į Švedijos ir Suomijos santykių modelį prieš narystę NATO, iš esmės jie sėdi prie bendro stalo, tik nėra penkto straipsnio, gali būti kolektyvinės regioninės garantijos, arba didžiųjų valstybių saugumo garantijos, paremtos pirmiausia parama Ukrainai ginklais, padėti Ukrainai apsiginti pačiai“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Seimo NSGK vadovas taip pat pažymėjo, kad tarp Lietuvos siekių turi būti aiškiai įvardytas kuo didesnis sąjungininkų buvimas regione, oro gynybos stiprinimas.

„Mums reikia stiprių integruotų regioninių planų, kad kuo greičiau kuo daugiau sąjungininkų ateitų į Lietuvą „x“ dieną, taip pat svarbu kuo daugiau sąjungininkų turėti čia Lietuvoje dar prieš „x“ dieną ir taikos metu. Todėl reikia pažiūrėti, koks progresas pasiektas, kiek tos formuluotės, kurios buvo mūsų laimėjimas Madride, įgyvendintos“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Noriu akcentuoti oro gynybą, turime rasti sprendimus, kad oro gynybos  srityje mes būtume stipresni, ar tai oro policijos misijos transformacija į oro gynybos misiją, ar perkėlimas vidutinio-tolimo nuotolio oro gynybos sistemų į Lietuvą, į Baltijos šalis rotaciniu pagrindu“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad kiekvienos NATO šalies įsipareigojimas yra „nebūti silpnąja Aljanso dalimi“, ir tam reikia vystyti gynybinius pajėgumus.

„Vystymas visada remiasi resursais, gynybos biudžeto perspektyvos didėjimas, kad ir link 3 proc. ar kitu lygiu, bet kokiu atveju tai pagrindinis tokios šalies kaip Lietuva įsipareigojimas“, – po komitetų posėdžio žurnalistams sakė A. Anušauskas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis, jame tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų.