„JK ir Prancūzija nori imtis lyderystės dislokuodamos galimai savo karinę galią taikai užtikrinti, tam yra pasirengusios suteikti tikrai nemažas pajėgas, kuria vadinamąją norinčiųjų koaliciją – kviečia šalis, kurios gali kas kiek prisidėti pagal savo dydį prie šitos koalicijos. Lietuva yra pasirengusi svarstyti taip pat, pagal savo galimybes štai tokį taikos užtikrinimo korpusą formuoti“, – BNS pirmadienį Romoje sakė G. Nausėda.
Taip šalies vadovas kalbėjo po didžiųjų žemyno šalių lyderių susitikimo Londone, kuriame jie įsipareigojo didinti gynybos išlaidas ir sudaryti koaliciją, kuri užtikrintų galimos taikos Ukrainoje įgyvendinimą.
Po susitikimo JK premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) taip pat pareiškė su Europos vadovais susitaręs parengti Ukrainos taikos planą, kuris bus pateiktas Jungtinėms Valstijoms.
Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) siūlo mėnesio paliaubas Ukrainos „ore ir jūroje“. Jos taip pat apimtų energijos infrastruktūrą, bet neapimtų – bent iš pradžių – kovų sausumoje.
Anot Prancūzijos lyderio mėnesio paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos planas parodytų, kaip Maskva yra įsipareigojusi užbaigti savo pradėtą karą.
„Tai yra geros iniciatyvos. Tik vienas dalykas – svarbu, kad visi mes čia Europoje tuo klausimu sutartume vieningai. Pažiūrėsime, ką signalizuos šalys, kurios turi kiek skirtingą nuomonę, švelniai tariant. Tai yra Vengrija ir Slovakija“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Tačiau labai svarbus ir JAV įsitraukimas. (...) Jos suteikia tos saugumo garantijoms tam tikrą materialą išraišką ir leidžia tikėtis, kad tas ugnies nutraukimas nebus simbolinis aktas. Štai tokio JAV vaidmens mes tikimės ir aš viliuosi, kad jos gali jį prisiimti“, – sakė jis.
Briuselyje kiek vėliau šią savaitę vyks neeilinis ES aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus aptariamos galimos Europos saugumo garantijos Kyjivui ir siekiama susitarti dėl naujo ginkluotės paketo.
G. Nausėda viliasi, kad iki šiol vykusios diskusijos „virs kūnu“.
„Svarbu, kad priimtume sprendimą dėl 20 mlrd. eurų karinės paramos Ukrainai. (...) Tikiu, kad toliau nesiblaškysime ir judėsime į priekį su sankcijomis ir įšaldyto turto panaudojimu“, – teigė jis.
„Neturėtų susiklostyti klaidingas įsivaizdavimas, kad jeigu jau mes siekiame taikos su Rusija, tai dabar pradėkime jai nuolaidžiauti visose srityse, o tai, už ką ji atsakinga, pamirškime, sankcijas panaikinkime ir panašiai“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak jo, tai būtų neteisinga ir neatsakinga.
