„Kurį laiką Australija buvo veikiausiai pagrindinis pavyzdys, kodėl Kinija naudoja ekonomiką ir prekybą kaip politinį instrumentą, ar, kai kas pasakytų – kaip politinį ginklą. Dabar Lietuva prisijungė prie šio „išskirtinio klubo“. Bet akivaizdu, kad mes nesame paskutiniai, ypač jei šios praktikos nebus sustabdytos naudojantis mūsų turimais instrumentais“, – bendroje spaudos konferencijoje su Australijos užsienio reikalų ministre Marise Payne (Maris Pein) trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Jis išreiškė padėką Australijai, prisijungusiai prie Europos Sąjungos konsultacijų su Pasaulio prekybos organizacija dėl Kinijos veiksmų.

„Manau, reikia priminti tokioms šalims, kaip Kinija, ar bet kuriai kitai, kuri norėtų išnaudoti prekybą kaip ginklą, kad bendramintės šalys visame pasaulyje turi įrankių ir taisyklių, padedančių atsilaikyti prieš  prievartą ir nepasiduoti politiniam bei ekonominiam spaudimui“, – kalbėjo ministras.

Bendramintės šalys visame pasaulyje turi įrankių ir taisyklių, padedančių atsilaikyti prieš  prievartą ir nepasiduoti politiniam bei ekonominiam spaudimui.

Australijos užsienio reikalų ministrė taip pat pabrėžė, kad svarbios yra bendros pastangos tarp bendraminčių, kurie suinteresuoti, jog „būtų veikiama laikantis tarptautinėmis taisyklėmis paremtos tvarkos, laisvos ir atviros prekybos, skaidrumo ir atvirumo, saugumo ir stabilumo“.

„Yra daugybė kolegų, su kuriais užsienio reikalų ministras ir aš dirbame bei įsitraukiame spręsdami šiuos klausimus (...). Mes siunčiame stipriausią įmanomą žinią apie tai, kad mes atmetame prievartą ir autoritarizmą“, – sakė Australijos diplomatijos vadovė.

Tiek Australija, tiek Lietuva teigia patiriančios Kinijos ekonominį ir prekybinį spaudimą dėl savo politinių-diplomatinių pozicijų kai kuriais klausimais.

G. Landsbergis, atsakydamas, ar Rusijos veiksmai telkiant pajėgas prie rytinio NATO sparno gali sumenkinti ES dėmesį Kinijos problemoms, tvirtino, kad tai nėra atskiri regioniniai klausimai.

„Tiek Rusija, tiek Kinija šiuo metu veikia kaip globalios taisyklėmis paremtos tvarkos drumstėjai. Tai nėra regioniniai klausimai, tai ne tik Indijos–Ramiojo vandenyno regiono ar Europos regioniniai klausimai, nes tai yra globalūs žaidėjai, užsiimantys trikdymu, ir mes turime veikti prieš šį trikdymą, t.y. patvirtinant ir sustiprinant mūsų ryšius, šią taisyklėmis paremtą tvarką, kuri kai kuriems iš mūsų bendruomenės teikia saugumo, kitiems – klestėjimą“, – kalbėjo ministras.

M. Payne, kalbėdama apie Rusijos karinius manevrus Vidurio ir Rytų Europoje, išreiškė viltį, kad klausimas bus išspręstas diplomatiniu keliu ir spaudimo priemonių, tokių kaip galimos Australijos sankcijos Rusijai, neprireiks.

„Dirbame kartu su bendraminčiais partneriais, tad aš iš tiesų nenorėčiau spekuliuoti, kokios yra raudonosios linijos. Aš verčiau stebėčiau realius įvykius ir tikiuosi, kad to (sankcijų – BNS) neprireiks. Tikiuosi, kad diplomatinėmis pastangomis (...) pavyks įtikinti Rusiją, kad nereikėtų žengti šio žingsnio, kad yra deeskalacijos galimybė, galimybė mažinti karių buvimą, ne tik prie Ukrainos sienos“, – sakė užsienio reikalų ministrė.

„Tarptautinė bendruomenės sako: niekas nenori konflikto“, – pridūrė M. Payne.

Kinija taiko didesnius muitus ir kitas sankcijas keliolikai Australijos pramonės šakų, įskaitant vyno, miežių ir anglių importą. Pekiną siutina Australijos raginimas atlikti nepriklausomą tyrimą dėl koronaviruso pandemijos ištakų bei sprendimai uždrausti „Huawei“ plėtoti Australijos 5G tinklus dėl įtariamų bendrovės ryšių su Kinijos vyriausybe. Pati bendrovė ryšius griežtai neigia.

Pekinas kartu su Maskva taip pat reiškia susirūpinimą dėl pernai rugsėjį sukurto gynybinio aljanso AUKUS, kuriam priklauso Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Australija, – ypač dėl jų bendradarbiavimo statant branduolinius povandeninius laivus.

Lietuvos ir Kinijos santykiai itin pašlijo Vilniui pernai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą.