Minėtų valstybių vardu į Bendrijos užsienio reikalų ministrus Briuselyje pirmadienį kreipėsi Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.

Jis išreiškė pasirengimą bendradarbiauti su Europos Komisija ir kitais svarbiais partneriais siekiant stiprinti tarptautinę pagalbą Moldovai ir pabrėžė, kad artėjant parlamento rinkimams Moldovoje būtina didinti paramą šaliai kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, dezinformacija ir užsienio šalių kišimusi į rinkimus.

Įgarsindamas bendrą Šiaurės ir Baltijos šalių, Airijos poziciją dėl situacijos Moldovoje, K. Budrys atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija naudoja dujas kaip ginklą, siekdama destabilizuoti Moldovą prieš šių metų parlamento rinkimus.

„Siekiama diskredituoti Moldovos proeuropietišką vyriausybę, paveikti rinkimų rezultatus ir sustabdyti Moldovos integraciją į ES“, – kalbėjo ministras.

„Smerkiame Rusijos kenkėjiškus veiksmus ir raginame ES remti Moldovą Rusijos spaudimo akivaizdoje. Turėtume pasinaudoti šia energetikos krize kaip galimybe padidinti Moldovos, įskaitant Uždniestrę, energetinę nepriklausomybę“, – pabrėžė jis.

ES pirmadienį pasiūlė 30 mln. eurų skubios pagalbos Moldovos separatistiniam Uždniestrės regionui paketą, skirtą padėti įsigyti dujų po to, kai Rusija nutraukė jų tiekimą. Minėtas lėšas Moldova galėtų panaudoti dujoms pirkti „iš tiekėjų Ukrainoje ir Europos rinkoje“.

Rusijos valstybinė energetikos bendrovė „Gazprom“ sausio 1 dieną sustabdė dujų tiekimą Moldovai neva dėl jos didelių įsiskolinimų. Po to 400 tūkst. Uždniestrės gyventojų liko be šildymo ir karšto vandens.

Uždniestrė, tarptautiniu mastu pripažįstama kaip Moldovos dalis, byrant Sovietų Sąjungai paskelbė nepriklausomybę ir nuo to laiko buvo priklausoma nuo Maskvos finansinės paramos, tačiau rusiškos dujos regionui buvo tiekiamos per Moldovą.

Šis skubios pagalbos paketas – tai „pirmas žingsnis siekiant padėti Moldovai įveikti „Gazprom“ sukeltą sunkią energetikos krizę“, nurodoma pareiškime. ES taip pat įsipareigojo per ateinančias savaites pateikti didesnį finansinės paramos paketą.

Moldova ir ją remiančios ES šalys dėl krizės kaltina Maskvą, sakydamos, kad ji dujas naudoja kaip ginklą.