Liberalai ir Laisvės partija kelia koalicinės tarybos klausimą

Visgi, panašu, kad poreikį formalizuoti koalicijos darbą jaučia ne visi valdantieji. Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma mano, kad partijų vadovai atranda ir neformalius būdus aptarti svarbiausius politinius sprendimus, todėl, jo teigimu, koalicinės tarybos įkūrimas iš esmės darbo nepakeistų.

Visgi, Seimo Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo nuomone, neformaliai yra aptariami tik Seime svarstomi klausimai, todėl, akcentuoja jis, koalicinės tarybos įsteigimas išplėstų diskusijų lauką. Jam antrina ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, kurio teigimu, per darbo metus koalicija oficialiai susirinko vos du kartus, todėl net šalį kamavusių krizių klausimai tarp valdančiųjų aptarti nebuvo.  

J. Razma: trijų frakcijų vadovai randa ir neformalių būdų pasitarti

J. Razmos teigimu, valdančiosios koalicijos lyderiai ir neformaliai aptaria svarbiausius klausimus, todėl būtinybės kurti koalicinę tarybą nėra.

„Iki šiol pasitikėdami vieni kitais, kaip koalicijos partneriais, nebuvome stipriai formalizavę mūsų bendradarbiavimo struktūrų. Per Seimo sesijas turime nerašytą tradiciją pirmadienį Seimo pirmininkės kabinete pasikalbėti dėl numatytų projektų. Aš manau, kad trijų frakcijų vadovai randa ir neformalių formų pasitarti, nes trims nesunku pasidaryti grupę socialiniuose tinkluose ar tiesiog susiderinti telefonu“, – Eltai teigė J. Razma, kartu pridurdamas, kad neseniai pareikšti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Ričardo Juškos nuogąstavimai dėl koalicinės tarybos nėra veiksnys, įpareigojantis imtis atitinkamų sprendimų.  

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Neseniai tas klausimas buvo iškeltas gan aštrokai Liberalų sąjūdžio atstovo pono Juškos, tik dar nebuvo progos aptarti. Man atrodo, dabar čia logiška sulaukti Liberalų sąjūdžio pozicijos, ar jie, reaguodami į savo frakcijos nario priekaištus, matys poreikį sudaryti kažkokias struktūras. Valdymo struktūros nesudaromos pagal pavienių Seimo narių priekaištus, tai turi oficialiai  pasiūlyti bent vienas iš koalicijos dalyvių“, – teigė Seimo vicepirmininkas.

Kita vertus, jei formalizuoti koalicijos darbą norėtų ir daugiau narių, J. Razma problemų apsvarstyti koalicinės tarybos steigimą teigia nematąs, tačiau, jo nuomone, tai neturėtų reikšmingų pokyčių tolesniam darbui.

„Aš asmeniškai problemų nematau. Kažkaip delegavimas būtų sutartas, bet nematau, kad nuo to kažkas ypatingai pasikeistų. Kaip minėjau, reikia žinoti, ar iš tikrųjų bent vienas koalicijos partneris tokį poreikį mato, nes vieno Seimo nario nuomonė nėra tas lemiamas veiksnys“, – teigė J. Razma.

V. Mitalas: reikia pastiprinti koalicinį bendradarbiavimą

Visgi, panašu, kad poreikį įkurti koalicinę tarybą mato ir daugiau koalicijos narių. V. Mitalas teigia, kad neformaliai yra aptariami tik Seime svarstomi klausimai, todėl bendradarbiavimas turėtų būti išplėstas ir dar labiau sukoordinuotas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Tikrai matome poreikį dar daugiau koordinuoti ir nuosekliai veikti įgyvendinant koalicijos darbų programą. Šita Vyriausybė ir šita koalicija yra susitarusi dėl labai aiškių tikslų, kurių reikia siekti ir kuriuos reikia pasiekti. Artimiausias laikotarpis bus labai svarbus, nes pasimatys, ar Vyriausybė iš tikrųjų spėja ir gali paruošti esmines reformas, kurias buvo žadėjusi Vyriausybės programoje“, – teigė V. Mitalas.

Manau, reikia pastiprinti koalicinį bendravimą ir bendradarbiavimą ir įsteigti tokį organą.

„Klausimai neformaliai yra aptariami tie, kurie yra svarstomi Seime. Tuo tarpu veiklos laukas, apie kurį reikia diskutuoti, yra gerokai platesnis, susijęs ir su Vyriausybės programos įgyvendinimu, su atskirų ministrų veikla ir dėl to tas bendradarbiavimas tik turi būti išplėstas. Manau, reikia pastiprinti koalicinį bendravimą ir bendradarbiavimą ir įsteigti tokį organą“, – pridūrė Laisvės frakcijos seniūnas.

E. Gentvilas: pakaktų ir neformalių susitikimų, bet reikia, kad jie vyktų

V. Mitalui pritaria ir E. Gentvilas, kurio nuomone, valdančiųjų darbas be koalicinės tarybos dažnai tampa kliūtimi, trukdančia operatyviai spręsti svarbius klausimus.  

„Koalicijos sutartyje yra parašyta, kad svarbiausiems dalykams aptarti renkasi koalicija. Tai kol kas koalicija rinkosi du kartus: pernai rudenį aptarti metinį biudžetą ir pernai vasarą aptarti taršos mokesčius. Man atrodo, yra buvę žymiai daugiau svarbių dalykų, pavyzdžiui, baltarusiškų trąšų krizė, Kinijos ir Taivano klausimas. Nebūtinai kviesti visą koaliciją, bet būtų galima sudaryti koalicijos tarybą ir operatyviai spręsti klausimus, o dabar tokių pokalbių pritrūksta“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Kita vertus, E. Gentvilo nuomone, pakaktų ir neformalių aptarimų, tačiau, jo teigimu, tokie susirinkimai iki šiol nevyko.

„Kada ir kur neformaliai koalicijos lygiu buvo aptarta baltarusiškų trąšų krizė, Kinijos ir Taivano ar mokesčių keitimo klausimas. Man niekada neteko dalyvauti jokiuose neformaliuose aptarimuose kalbant apie šiuos tris klausimus. Tai ir pakaktų neformalių, nebūtina formalizuoti ir kurti koalicijos tarybą, bet reikia, kad jie vyktų“, – pridūrė E. Gentvilas.