Ko daugiau Lietuvos politikoje – chaoso ar reformų?

Lyg to būtų negana, net ir tarpusavyje jie dažnai mąsto ir kalba skirtingai. Visko gali būti, kad toks pat likimas ištiks ir mokesčių naujoves, kurias premjeras pažadėjo paskelbti birželio 1-ąją. Saulius Skvernelis rinkėjų reakciją – smunkančius reitingus – įvertino, kad tai dėl vykdomų reformų. Bet šiandien galima ginčytis kas tikresnis – reformos ar chaosas?

Iš vizito Tailande ir Indonezijoje grįžusi prezidentė apsilankiusi inovacijų ir technologijų festivalyje pareiškė, kad Lietuva galėtų būti rojus: „Kai grįžti, kai nusileidi – toks grynas oras, na praktiškai rojus... ir toks jausmas būna gerą savaitę Po to jį labai pagadina. Ir gadina visi – nuo politikų iki kitų asmenų.“

Kažkas gadina ir valdančiųjų valstiečių žaliųjų rėmėjų nuotaiką – pagal gyventojų apklausas per mėnesį jie prarado 4 proc. palaikymo, o reitingai mažėja jau penktas mėnuo iš eilės. Premjero Sauliaus Skvernelio reitingas smuko 6 proc. punktais, o valstiečių partijos pirmininko Ramūno Karbauskio 8-niais.

Premjeras S. Skvernelis sako, kad jo reitingas krenta dėl vyriausybės atliekamų reformų: „Visi 27 metai, kai buvo daromos reformos, sukūrė beviltišką situaciją švietime, beviltišką situaciją socialinėj srity – atskirty, beviltišką situaciją su emigravimu, beviltišką viešąjį sektorių – didžiulę korupciją.  Tas reformas kažkas darė, o mes dabar visa šitą pajudinome.“

„Mūsų reitingai krito, kadangi įstatymus paruošti, juos priimti reikia nemažai laiko, kita vertus, mes sulaukiam didelio interesų grupių pasipriešinimo, kurios naudojasi ir politikų pagalba, kaip ir tas neseniai įvykęs koncertas „Laisvė rokenrolui“ prie Seimo“, – aiškino valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Žmonės, kurie yra tiesiogiai susiję su inicijuojamomis pertvarkomis sako kaip tik ir nerimaujantys dėl to, kad valdančiųjų svarstomi įstatymai neparuošti, o idėjos neaiškios.

„Ras nežinojimas, ta nežinomybė, skubėjimas, chaotiškas įstatymo stūmimas mums ir kelia didžiausią nerimą“, – teigė verslininkė Rasa Starkuvienė.

Sunku paaiškinti ir kur link juda aukštojo mokslo reforma. Staiga iniciatyvos ėmėsi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis pritarė Vytauto Didžiojo universiteto planams tapti nacionaliniam – jungtis su kitais Kaune esančiais Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetais bei Vilniuje esančiu Edukologijos universitetu.

Tuo metu pagal vyriausybės siūlomą planą, Kaune į vieną turėtų būti sujungti ne tik šie, bet ir vienas stipriausių Lietuvoje – Kauno technologijos universitetas.

„Savotiškai tie dalykai atrodo, kadangi vietoj paramos vyriausybei, kuri ryžosi bandyti daryti tokią radikalią reformą, vietoj pagalbos čia matyti kažkokie keisti interesų vedini judesiai. Ir tiems stipriesiems universitetams, tiems, kurie remia tuos bandymus, – į kokybę orientuotus pokyčius – tai atrodo keistai“, – sakė Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.

„Aš pildau vyriausybės programą tokią, kokia ji yra skelbiama, laukiau universitetų iniciatyvos, dabar jos ir atkeliauja, tai turbūt pirmą kartą istorijoje patys universitetai prisideda prie reformos“, – sakė Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

„Universitetų tikslai yra iš esmės skirtingi – susitarti praktiškai neįmanoma. Čia turi būti valstybės arbitras, valstybės nuostata, kuri aiškiai pasakys, ko reikia valstybei, o ko ne – aš išliksiu, ar aš neišliksiu“, – sakė P. Baršauskas.

Ne vien universitetų sujungimas suvokiamas skirtingai, šią savaitę Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad visa jo vadovaujama Valstiečių žaliųjų frakcija Seime nepritaria jų pačių į vyriausybę deleguotos švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės siūlymui ilginti mokslo metus moksleiviams.

Kad patys valstiečiai žalieji nesusikalba, o pokyčių nėra, atkreipė dėmesį ir prezidentė: „Kol kas matome, kad procesai vyksta lėtai, sudėtingai, bet nepamirškime, turime labai daug žmonių politikoje apskritai – tiek Seime, tiek ir didele dalimi profesionalius bet politiškai nepatyrusius kai kuriuos vyriausybės narius, tai toks strigimas yra dalinai užkoduotas.“

S. Skvernelis tikino, kad „jeigu kas nors buvo pripratę, kad sprendimai būtų darniai, choru, unisonu priimami, – tai taip nebus.“

Akivaizdžiai skiriasi net valstiečių žaliųjų lyderių požiūris kai kuriais klausimais. Pavyzdžiui, premjeras mano, kad pavardes originaliai lotyniškomis raidėmis reikia leisti rašyti pagrindiniame paso puslapyje, o Valstiečių žaliųjų frakcijos lyderis tik kituose paso puslapiuose.

„Šnekant apie tai, kas vadinama chaosu – tai jeigu šnekėtume apie 3 raides X,Y, W, tai šitoj situacijoje visos frakcijos balsuoja laisvai – tai yra vertybinis klausimas, kuriuose nė viena frakcija, – nei mūsų, nei kitos – nenutarė, kad balsuos vienodai, nes yra skirtingos nuomonės“, – sakė R. Karbauskis.

Skirtingai valstiečių žaliųjų lyderiai mato ir politinę padėtį valdančiojoje koalicijoje. Besibaigiant savaitei S. Skvernelis pareiškė, kad socialdemokratai jau laukia, kol bus išmesti iš valdančiosios koalicijos, nes patys išeiti nenori.

R. Karbauskis koalicijos griūties nemato: „Yra nelengva visiems, bet, aš manau, kol galim priiminėti sprendimus, tol juos priiminėsim.“

Ne vien politikai blaškosi su savo siūlymais ir įstatymais, nevienodai jų elgesį vertina ir politikos mokslininkai.

„Aišku, yra chaoso detalių, bet svarbu tai, kad šita vyriausybė siekia daryti reformas. Vis tiek, diskutuojant Seime apie tas reformas, tikriausiai išsikristalizuos kažkokie pokyčiai“, – sakė politologas Mažvydas Jastramskis.

Tuo metu kitas politologas, Lauras Bielinis, teigė, kad valstiečių ir žaliųjų reformos strategiškai menkai apsvarstytos.

Valstiečių žaliųjų ir valdančiosios koalicijos tvirtumą ir gebėjimą priimti sprendimus dar kartą išbandys ir kita savaitė – Seimas planuoja svarstyti atidėtą naująjį Darbo kodeksą ir aukštojo mokslo pertvarką.