Tai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nurodo trečiadienį pristatytuose partijos siūlymuose nacionaliniam saugumui ir gynybai stiprinti.

„Lietuvos, kaip gynybos tvirtovės planas, remiasi keliais principais, pagrindinis iš jų – kad mes galėtume turėti galimybę kuo daugiau ginkluotės ir amunicijos pasigaminti čia, Lietuvoje“, – per spaudos konferenciją sakė išrinktasis partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Tai mažintų mūsų priklausomybę nuo tiekimo grandinių, technologinių rizikų ir tai kurtų mūsų gynybos savarankiškumą, autonomiją“, – teigė jis.

Kaip rašoma partijos siūlymuose, vertinant patirtį Ukrainoje, konservatoriai siūlo koncentruotis į tris esmines kryptis: amunicijos, minų ir bepiločių orlaivių gamybą bei atsargų kaupimą šalies viduje, rūpinimąsi eksporto galimybėmis.

Anot TS-LKD, siektina, kad gynybos pramonės vystymo gairės būtų apibrėžtos atnaujintame partijų susitarime dėl gynybos stiprinimo, numatant ir šios pramonės stiprinimą per įvairius finansinius instrumentus.

Ši pramonės rūšis nėra tik eilinis verslas, todėl rūpestis dėl produkcijos realizavimo negali būti tik verslo reikalas.

„Ši pramonės rūšis nėra tik eilinis verslas, todėl rūpestis dėl produkcijos realizavimo negali būti tik verslo reikalas“, – rašoma konservatorių siūlymuose.

L. Kasčiūno teigimu, siekiant vystyti šią pramonės sritį turi būti sukurtas žaliasis koridorius investicijoms į gynybos pramonę šalyje, taip pat kai kuriuos gamybinius elementus siūloma vystyti pagal privačios ir valstybinės partnerystės modelį, kai 51 proc. yra valstybės, 49 proc. – privataus verslo.

Ginkluotojų pajėgų aprūpinimas

Pasak konservatorių, kariuomenės modernizavimas neatsiejamas nuo naujų pajėgumų kūrimo ir tolimesnio divizijos vystymo.

„Teritorinės gynybos arba teritorinės savigynos pajėgos, kai kalbame apie Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP), apie Šaulių sąjungą, apie komendantūras, jos turi būti aprūpintos taip, kaip aprūpintas modernus Lietuvos karys“, – teigė L. Kasčiūnas.

Kaip teigiama partijos siūlymuose, visų ginkluotojų pajėgų nariai bei teritorinės pajėgos turėtų būti aprūpinti iki 2028 metų.

Taip pat siūloma suteikti teisę pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkams įsigyti ir laikyti kai kuriuos A kategorijos ginklus, o KASP kariai savo tarnybinius ginklus galėtų laikyti namuose.

„Tai suvienodintų galimybes šauliams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams bei visiems karo prievolininkams, įgijusiems pagrindinį karinį parengtumą, įsigyti ir turėti tam tikrus A kategorijos ginklus“, – rašoma partijos siūlymuose.

Oro gynyba

Konservatoriai pabrėžia, jog Lietuva gali būti pažeidžiama antpuoliais iš oro ir raketiniais smūgiais, todėl pirminis prioritetas turi būti skiriamas priešlėktuvinei ir priešraketinei gynybai.

Anot jų, toliau turi būti plėtojamos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, didinamos trumpojo nuotolio oro gynybos pajėgos kovai su dronais, raketomis ir aviacija, didinamas mobilių radarų ir elektroninės kovos priemonių įsigijimas. 

„Čia labai svarbu yra tai, kad reikia didinti mūsų matymo galimybes. Radarus, tai yra detekticijos sistemas, ir elektronines kovos priemones, kas yra dabar iš esmės ypatingai svarbu Rusijos karo prieš Ukrainą fronte. Tai yra, kai tu gali apginti savo pajėgas nuo įvairaus tipo dronų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Partijos primininkas akcentavo, jog ypač svarbi kritinės infrastruktūros apsauga.

„Reikia suburti mobilias komandas, Ukrainos pavyzdžiu, kurios aplink tuos objektus turėtų gebėjimą detektuoti oro grėsmes ir (...) juos arba minkštuoju būdu nuslopinti arba kietuoju būdu įveikti kulkosvaidžiais ir kitomis priemonėmis“, – teigė jis.

Pasak L. Kasčiūno, tokios pajėgos galėtų būti kuriamos Viešojo saugumo tarnybos pagrindu, taip pat galima speciali Šaulių sąjungos kuopa.

Prieštankinės ginkluotės stiprinimas

Siekiant užtikrinti efektyvią kovą prieš šarvuotą techniką tiek miesto, tiek atviroje vietovėje, raginama stiprinti prištankines priemones.

„Jeigu mes kalbame apie pasitikimą priešo nuo pirmo centimetro, mes privalom visai kitaip pažiūrėti į prieštankinės ginkluotės skaičius Lietuvoje ir jų kaupimą ir jų modernizaciją“, – sakė L. Kasčiūnas.

Anot pateiktų siūlymų, didinant atsargas turėtų būti įsigytos papildomos „Javelin“, NLAW, SPIKE-LR, „Carl Gustaf“ raketinės sistemos bei plečiamos rezervo karių mokymų apimtys, siekiant efektyviau naudoti prieštankines priemones miesto ir miškingose teritorijose.

L. Kasčiūnas ir dar kartą akcentavo dronų pajėgumų vystymo poreikį.

„Dronai per visas sritis eina, bet be jokios abejonės mums reikia įvairių tipų dronų – nuo paprastųjų FPV iki atakos dronų, kurie gali skristi iki 300 kilometrų. Kitaip tariant, kad jie galėtų sukurti ir tolimojo smūgio efektą“, – teigė partijos pirmininkas.

Anot jo, Lietuva kasmet privalo pasigaminti bent 10 tūkst. dronų, kad būtų galima „ir treniruotis, ir užsipildyti savo sandėlius“.

Pasienio fortifikacija

L. Kasčiūnas dėmesį atkreipė ir į priemones, skirtas užtikrinti saugumą pasienyje.

„Čia vėlgi yra kompleksiniai sprendimai, tai yra ne tik tai ką mes jau pradėjome kurti, kontrmobilumo priemonių parkus, kurie jau pildosi ir aš jau tikiu, kad mes turime didesnę jų dalį, (...) bet lygiai taip pat turėti kuo daugiau transportinių prieštankinių minų, kurios turi būti kombinuojamos su priešpėstinėmis minomis“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

Kaip teigiama partijos siūlymuose, iki 2026 metų turi būti pabaigti įrengti kontrmobilumo inžinieriniai parkai.

„Per 2025 ir 2026 metus atlikti tam tikrose kryptyse atrinktų melioracijos griovių kaip prieštankinių griovių pritaikymą. Įsigyti pakankamai prieštankinių minų ir sprogmenų inžinierinėms kontrmobilumo priemonėms pridengti. Organizuoti Lietuvos įmonėse betoninių kariškų blindažų liejimą, papildant kitas gynybines priemones. Kontrmobilumo inžinierinius parkus įrengti ties strateginiais tiltais, viadukais, užtvankomis, gamyklomis ir uostais“, – rašoma siūlymuose.

Kalbėdamas apie pasienio saugumo užtikrinimą, politikas pabrėžė poreikį pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

„Kol mes esam konvencijoje, mes negalim nei gamintis, nei treniruotis, nei kaip nors kitaip stiprinti šito pajėgumo“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Tai (pasitraukimas – BNS) jau leistų mums turėti kompleksą priemonių, kurios leistų esant žvalgybiniams duomenims, operatyviai būt pasirengus užkardyti priešų atėjimą, fortifikuoti mūsų pasienį“, – tikino jis.

Taip pat siūlomas prie sienos su Rusija – Kaliningrado sritimi – ir Baltarusija esančių arterinių kelių įrengti atramos punktus: fortifikacinius įrenginius kaip ugnies pozicijos, kolektyvinės apsaugos statiniai, bunkeriai, kurie skirti kuopos dydžio karinio vieneto gynybos iš įtvirtinimų užduotims vykdyti.