„Manau, nei premjerei, nei LSDP pirmininkui – dabar jiems reikėtų susilaikyti nuo komentarų dėl kariuomenės vado. Dabar kariuomenės pasitikėjimas šiek tiek sumenko, tai nėra gerai. Mums reikia pasitikėjimą kariuomene išsaugoti ir tas yra be galo svarbu. Todėl jeigu mes įeisime į vidinius susikirtimus – tai yra blogiausia, kas gali nutikti valstybei“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Taip jis įvertino premjerės Ingos Ruginienės bei socdemų lyderio Mindaugo Sinkevičius pasisakymus. Trečiadienį kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT televizijai teigė, kad ne visos lėšos iš būsimojo krašto apsaugos biudžeto bus skirtos tenkinti kariuomenės poreikius.

Savo ruožtu I. Ruginienė LRT televizijai tvirtino, kad tokios, jos žodžiais tariant, paskalos diskredituoja visą šalies gynybą. Tuo metu kalbėdamas „Žinių radijui“ M. Sinkevičius stebėjosi kariuomenės vado pareiškimais ir pastebėjo, kad „demokratinėse šalyse kariuomenė įprastai nereiškia politinių pozicijų ir nepolitikuoja“.

L. Kasčiūno manymu, R. Vaikšnoras tiesiog išreiškė savo, kaip kariuomenės vado, nuomonę.

„Kariuomenės vadas tik pasako savo nuomonę. Jis atsakingas už kariuomenę ir jis siekia, kad kariuomenė įgytų pilną operacinį pajėgumą, o tam reikia pasiekti mūsų divizijos pilną operacinį pajėgumą“, – aiškino TS-LKD lyderis.

„Siūlyčiau, kai ateis biudžetas, pasižiūrėti, kiek to pilno divizijos operacinio pajėgumo poreikio ir atliepia biudžetas“, – ragino jis, pakartodamas, kad „slapukavimas dėl lėšų“, skiriamų krašto apsaugai, gali turėtų pasekmių ir Lietuvos tarptautiniam autoritetui.

S. Skvernelis: kariuomenės vadas nepolitikuoja

Kariuomenės vado poziciją gina ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Buvęs Seimo pirmininkas tvirtina, kad R. Vaikšnoras nepolitikuoja, o reiškia nuoširdų rūpestį dėl krašto apsaugos sistemos aprūpinimo.

„Kariuomenės vadas nepolitikuoja. Kariuomenės vadas yra atsakingas už mūsų saugumą. Ir jeigu kils karas, konfliktas, tai bus kariuomenės vado sprendimai ir jo atsakomybė bus viena iš pagrindinių“, – žurnalistams Seime kalbėjo S. Skvernelis.

„Kariuomenės vadas rūpinasi mūsų saugumu, kariuomenės aprūpinimu ir kiekvienos institucijos vadovas turi teisę savo nuomonę išsakyti. (...) Bent jau aš politikavimo jokio neįžvelgiau“, – tikino jis.

S. Skvernelis pripažino, kad aiškumo dėl to, ar tikrai visas gynybai numatytas biudžetas bus išleidžiamas krašto apsaugos reikmėms, trūksta. Todėl, akcentavo jis, R. Vaikšnoro keliamas rūpestis turi pagrindo.

„Šiandien aiškumo nėra ir panašu, kad kariuomenės vado rūpestis, kuri buvo išsakytas, turi pagrindą. Ir gražesnių skaičių parodymas, negu realiai yra, kenkia ir mūsų saugumui“, – sakė jis.

Trečiadienį Vyriausybės vadovė pranešė, jog kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP. Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų. Planuojama, kad gynybai nebus skiriama skolintų lėšų.

Tiesa, premjerė taip pat kalbėjo apie tai, kad dalis iš 5,38 proc. nuo BVP finansavimo bus skirta su gynyba susijusios karinės infrastruktūros reikmėms.

Vėliau abejones dėl realaus krašto apsaugai skirto finansavimo kėlė tiek opozicijos, tiek verslo atstovai, teigę, kad biudžete numatytos didesnės lėšos gynybai gali būti panaudotos ne pagal paskirtį.

Lietuva iki 2030-ųjų kasmet gynybai planuoja skirti po 5–6 proc. BVP.

Valstybės biudžeto projektą Vyriausybė svarstys ketvirtadienį.