Kaip politikus žlugdo gandai ir mistinės pažymos

Taip mūsų valstybės politinę kultūrą, tęsiantis keistoms teisingumo ministro paieškoms, įvertino Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Nekrošius. „Kur mes einame? Panašu, kad tampame policine valstybe“, – portalui LRT.lt sakė teisininkas.

Jis taip pat apgailestavo, kad nesėkmingoms socialdemokratų dėlionėms, kam patikėti teisingumo ministro postą, įtakos turi ir jų partinės intrigos.

Buvęs Seimo narys socialdemokratas Darius Petrošius atsisakė kandidatuoti į teisingumo ministrus, kai „valstiečių“ atstovas parlamentaras Povilas Urbšys apkaltino jį ryšiais su nusikalstamo pasaulio atstovais ir galimai apgaulingu žemės pirkimu-pardavimu.

Jei būtų rasta bent menkiausia priežastis nesuteikti man tų leidimų, tikrai jų nebūčiau gavęs. Vadinasi, jokių priežasčių manimi nepasitikėti tam tikros tarnybos nerado.

Tuo metu vienas Socialdemokratų partijos senbuvių Seimo narys Julius Sabatauskas „valstiečiams“ neįtiko dėl amžiaus – kaip per senas eiti ministro pareigas.

Jaunųjų socialdemokratų atstovas Julius Pagojus sukėlė audrą ir tarp pačių socialdemokratų, ir „valstiečių“ gretose, kai paaiškėjo, kad jis prieš pusantrų metų vairavo neblaivus, tačiau tai nebuvo paviešinta prieš pateikiant jo kandidatūrą į ministro postą. 

Partinių kovų ir išorinių aplinkybių sutapimai

„Man sunku suprasti ir paaiškinti, kodėl į teisingumo ministro postą netiko Darius Petrošius ir Julius Sabatauskas. Viena iš versijų, kodėl buvo atsiradęs Julius Pagojus, ta, kad reikėjo nustumti pirmus du kandidatus. Tokiai įvykių radai įtakos turėjo ir mūsų partijos vidiniai reikalai, ir išorinės jėgos“, – diplomatiškai kalbėjo socialdemokratų vicepirmininkas Algirdas Sysas.

Vertindamas „valstiečių“ atstovo P. Urbšio mestus kaltinimus D. Petrošiui dėl neva turėtų ryšių su Tauragės nusikalstamo pasaulio atstovu Arūnu Pukeliu (Šviniumi) ir žemės įsigijimo reikalų, A. Sysas teigė manąs, kad ši informacija ištraukta iš kažkokių istorijų konteksto: „Kiek žinau, D. Petrošius planuoja dėl šmeižto kreiptis į teisėsaugą. Po kokių trejų metų jis įrodys savo tiesą, tačiau per tą laiką jau bus pamiršta, kad jis buvo kandidatu į ministro postą, o dėmė liks ilgam.“

Ar politinė patirtis – ne vertybė?

„Būsimasis žemės ūkio ministras „valstiečių“ atstovas Bronius Markauskas už mane dvejais metais jaunesnis, todėl jis tinkamas kandidatas būti vyriausybės nariu. Juokinga“, – svarstė J. Sabatauskas, komentuodamas žinias, esą jis – per senas būti ministru.

Ironizuodamas jis pastebėjo, kad neturi sovietinės nomenklatūros darbo patirties, nes gimė ir augo Sibire, tremtinių šeimoje.

„Be to, aš – ne nomenklatūros atstovas ministro postui užimti. Man taip pat labai keista, kad staiga Lietuvoje politinės patirties neturėjimas tapo vertybe, o turėjimas jau nieko nebereiškia“, – kalbėjo J. Sabatauskas dar prieš skandalingą J. Pagojaus pasitraukimą iš būsimos Sauliaus Skvernelio vyriausybės teisingumo ministro posto.