JT siekia padidinti paramą karo pabėgėliams iš Ukrainos, Lietuvoje reikėtų 16,8 mln. eurų

Beveik metus besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, savo namus turėjo palikti milijonai Ukrainos gyventojų. Skaičiuojama, kad nuo pernai vasario apie 5 mln. žmonių pabėgo į Europą, nors dalis jų taip pat sugrįžo atgal.

Vien Lietuvoje registruota per 72 tūkst. pabėgėlių, o šiais metais prognozuojama, kad jų bus apie 150 tūkst., tačiau dalis jų greičiausiai į šalį atvyks dėl tranzito ir čia neužsibus.

Lietuva, kartu su dešimt partnerių, buvo įtraukta į JT regioninio reagavimo į pabėgėlių situaciją planą. Iš siekiamos surinkti beveik 17 mln. eurų sumos didžioji dalis (9,8 mln. eurų) būtų skirta pabėgėlių būtiniesiems poreikiams.

Planu siekiama papildyti Vyriausybės vykdomas tikslines apsaugos ir paramos Lietuvoje priemones reaguojant į pabėgėlių situaciją dėl padėties Ukrainoje.

Plano tikslas – papildyti valstybės pastangas reaguojant į Ukrainos pabėgėliams kylančius iššūkius ir sudaryti galimybes Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms gauti papildomą finansavimą iš tarptautinių donorų.

„Plano tikslas – papildyti valstybės pastangas reaguojant į Ukrainos pabėgėliams kylančius iššūkius ir sudaryti galimybes Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) gauti papildomą finansavimą iš tarptautinių donorų“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Tarp dešimties humanitarinių organizacijų – tiek JT agentūros, tiek nacionalinės NVO ir pilietinės visuomeninės organizacijos.

„Šis planas yra didesnio regioninio plano, kuriuo siekiama paremti daug didesnę šalių grupę, remiančią pabėgėlius iš Ukrainos, dalis“, – žurnalistams sakė UNHCR atstovas Šiaurės ir Baltijos šalims Henrikas M. Nordentoftas.

Plane pastebima, jog Lietuvoje centralizuotai koordinuojamą atsaką į pabėgėlių problemą aktyviai remia visa visuomenė, įskaitant savivaldybių institucijas, gyventojus ir privatųjį sektorių, tačiau išlieka spragų dėl ukrainiečių karo pabėgėlių galimybių naudotis nacionalinėmis paslaugomis, ieškant būsto.

Taip pat nurodoma, kad Lietuva susidūrė su iššūkiu įtraukiant ukrainiečius vaikus į bendrąją švietimo sistemą

„Švietimo sistemai tenka prisitaikyti prie susidariusios situacijos itin greitai ir dideliu mastu", – rašome plane.

Pastebima, jog neįgalūs, vyresnio amžiaus pabėgėliai yra pažeidžiami dėl didesnės skurdo rizikos, teigiama, kad šiais metais pabėgėliams Lietuvoje toliau kils problemų susirasti būstą.

Plane nurodoma, kad partneriai sieks remti Vyriausybę tiekiant apsaugą ir pagalbą, užtikrinant, kad pabėgėliai nebūtų diskriminuojami, kad specialiųjų poreikių turintys pabėgėliai ir toliau galėtų gauti tikslinę paramą.

Taip pat numatoma dirbti kartu su nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis bei pilietine visuomene, ieškant sprendimų, kaip plėsti pabėgėlių prieigą prie socialinių ekonominių galimybių bei skatinti pabėgėlių ir priimančiųjų bendruomenių socialinius ryšius „tikslinėms intervencinėms priemonėms“.

Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad iš viso nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko apie 74,3 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių.

„Tai, ką mes matėme Lietuvoje, buvo neįtikėtina – dosnumas, parama ir solidarumas, kurį parodė ne tik vyriausybė (...), bet ir Lietuvos pilietinės visuomenės organizacijos“, – kalbėjo H. M. Nordentoftas.

„Lietuvos gyventojų, Lietuvos pilietinės visuomenės solidarumas vadino turbūt didžiausią reikšmę“, – teigė viceministrė.

Pastaruoju metu vidutiniškai per parą atvyksta apie 50 pabėgėlių, per savaitę – iki trijų šimtų. Šie rodikliai yra mažesni nei rudenį, rodo oficiali statistika.

Valstybės duomenų agentūra sausį paskelbė, kad dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos per praėjusius metus 54 tūkst. išaugo bendras Lietuvos gyventojų skaičius.

Plataus masto karą Ukrainoje Rusija pradėjo pernai vasario 24 dieną.