J. Olekas: pirmaisiais metais Europos Parlamente pavyko kai ką nuveikti

  • Teksto dydis:

Prabėgo pirmieji metai, kai dirbu Jūsų išrinktu Europos Parlamento (EP) nariu. Neslėpsiu, kad šie metai man tiek profesine prasme, tiek asmeniškai buvo pilni naujų iššūkių ir pokyčių. Nors užsienio politika po darbo septyniose Lietuvos Vyriausybėse nebuvo naujas dalykas, bet nauja perspektyva – atstovauti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos piliečiams – buvo nauja.

Džiaugiuosi, kad pavyko išlaikyti artimą ryšį su Jumis – Lietuvos žmonėmis, turėjome galimybių susitikti ne tik čia, Briuselyje, kur kviečiau vizituotojų grupes iš Lietuvos pamatyti EP kasdienybę, bet ir mano organizuotose konferencijose tiek Briuselyje, tiek Lietuvoje.

Pirmieji metai prabėgo labai greitai, o kiekvienos savaitės skrydžiai į Briuselį ar Strasbūrą bei atgal į Lietuvą tapo nauju gyvenimo ritmu. Tiesa, nors laiko šeimai ar laisvalaikiui liko daug mažiau, nors ir dienos prasideda su aušra ir baigiasi saulei seniai nusileidus, kai ką pavyko nuveikti.

Šie metai buvo kupini iššūkių visai Europai – užklupusi COVID-19 pandemija paaštrino socialinę, ekonominę ir sveikatos krizes, su kuriomis kovoti ES mastu turėjome nedelsdami. Taip pat priešais mūsų akis – ir daugiametė ES finansinė perspektyva, kuri apibrėš, kaip atrodys ateinančių septynerių metų ES biudžetas. Per šią kadenciją toliau dirbau Sveikatos politikos temomis, siekiame, kad nedelsdami suteiktume prioritetą kovai su vėžiu, retomis ligomis ir iš esmės stiprintume visų ES piliečių sveikatą.

Pirmaisiais metais dalyvavau 1829-iuose balsavimuose EP plenarinėse sesijose, uždaviau šešiolika rašytinių klausimų Europos Komisijai, keturiolika kartų kreipiausi į kolegas EP narius plenarinių posėdžių metu ir parengiau 44 detalius paaiškinimus dėl balsavimų.

Žemės ūkis

Nors žemės ūkis ir kaimo plėtros politika man nebuvo nauja sritis, bet darbas šiame komitete atvėrė visai naujų perspektyvų. Per pirmuosius darbo metus turėjau galimybę parengti EP nuomonę dėl ES veiksmų saugant pasaulio miškus. Šiame dokumente suderinome senųjų vertingųjų miškų išsaugojimą ir efektyvų miškų valdymą valant, kertant ir atsodinant, apibrėžėme žemės ūkio miškininkystės sąvoką. Teikiau įvairias svarstomų dokumentų pataisas. Dėmesį skyriau Bendrosios žemės ūkio politikos pereinamajam (BŽŪP) laikotarpiui, siūlant per dvejus metus išlyginti tiesiogines išmokas žemdirbiams. Mūsų SD grupėje siūliau pataisas dėl BŽŪP strateginių planų reglamento dėl aktyvaus ūkininko sąvokos, siekiant pusiausvyros remiant vadinamuosius tikruosius ūkininkus, ir drauge sudarant sąlygas ūkininkams užsiimti kita papildoma veikla. Teikiau pataisas dėl Europos miškų strategijos, pabrėžiant tvaraus ir efektyvaus miškų valdymo svarbą, o teiktose pataisose dėl EP nuomonės dėl žaliojo kurso finansavimo akcentavau papildomo biudžeto skyrimą žemės ūkiui įgyvendinant naujus reikalavimus, svaresnę paramą ūkininkams. EP plenarinėse sesijose kreipiausi į kolegas dėl tiesioginių išmokų ES ūkininkams išlyginimo, dėl taisyklių užtikrinimo transportuojant gyvūnus Europoje ir augalų patentavimo, pabrėžiant selekcijos svarbą.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai darbai nesustojo. Organizavau du nuotoliniu būdu vykusius Žemės naudojimo ir maisto politikos intergrupės renginius – diskusijas su Europos komisaru F.Timmermansu ir su Žemės ūkio generalinio direktorato vadovu W.Burtscheriu. Susitikau su žemės ūkio sektoriaus atstovais. Su Žemės ūkio rūmų nariais aptarėme Bendrosios žemės ūkio politikos reformą, su Lietuvos jaunaisiais ūkininkais pradėjome iniciatyvas jaunimo prieigai prie žemės palengvinti. Su Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų organizacija aptarėme kailių sektoriaus svarbą, o su Lietuvos daržovių augintojų organizacijos atstovais – pagalbos priemones. Susitikime su kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ atstovais aptarėme kooperacijos skatinimo būtinybę. Dažnai susitinku su smulkiaisiais ūkininkais, kurių problemoms skiriame ypatingą dėmesį.

Veiksmai dėl COVID-19

Naujasis dešimtmetis prasidėjo visiems netikėtai. Visą pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija privertė ne tik nedelsiant užtikrinti visiems teisingą ir gyvybiškai reikalingą visuomenės sveikatos apsaugą, bet ir susimąstyti apie tai, kaip veikia mūsų socialinės apsaugos sistemos. Virusas Europoje tapo puikia proga iškilti populistiniams lyderiams, o tai kovą su iškilusiomis sveikatos, ekonomine ir socialine krizėmis pavertė dar sudėtingesne.

ES tapo lydere pasaulyje, pažabojant ne tik viruso plitimą, bet ir su juo susijusius padarinius. Ėmėmės ryžtingų veiksmų ES visuomenės sveikatos sektoriams sustiprinti ir socialiniam bei ekonominiam protrūkio poveikiui sumažinti. Telkiame visas turimas priemones, kad padėtume valstybėms narėms koordinuoti nacionalinius atsakomuosius veiksmus. Teikiame objektyvią informaciją apie viruso plitimą ir veiksmingas pastangas jį stabdyti. Žvelgdami į tolesnius veiksmus privalome užtikrinti, kad, pasirodžius COVID-19 vakcinai, nesusidurtume su dar viena problema – jos trūkumu. Mokslininkai teigia, kad, geriausiu atveju vakcinai pasirodžius 2021-ųjų vasarą, maksimalus galimas dozių skaičius sieks 8 mlrd. Turint omenyje, kad vakcinaciją reikės pakartoti bent du kartus, maksimalus paskiepytų žmonių skaičius galės siekti 4 mlrd. O tai išryškina bėdą, kad daugiau nei 3,8 mlrd. žmonių negalės prieiti prie vakcinos.

Taip pat, siekdami paskatinti Europos atsigavimą, apsaugoti gyvybes, pragyvenimo šaltinius ir darbo vietas, siūlome 2,4 trln. eurų vertės ekonomikos gaivinimo planą, pagrįstą tvirtu ir šiuolaikišku ES biudžetu tvaresnei ir teisingesnei Europai.

Galiausiai ėmiausi asmeninės iniciatyvos ir EP pradėjau burti europarlamentarų grupę už stipresnę ES sveikatą. Turime gerai išmokti šios krizės pamokas ir artėjančioje Europos ateities konferencijoje koncentruotis į visuomenės sveikatos stiprinimą bei dalies kompetencijų sveikatos srityje perdavimą ES.

Lietuvos prioritetai

Jau kurį laiką Europos lyderiai, šalių narių vadovai, EP ir Komisija diskutuoja, kaip turėtų atrodyti ilgametis ES biudžetas 2021–2027 m. Nesutarimų, žinoma, kilo daug, ypač po COVID-19 sukeltos krizės ir reikalingų priimti sprendimų. Europos Vadovų Tarybai pasiekus susitarimą dėl ilgamečio biudžeto projekto, turime jam pritarti EP. Mūsų – socialistų ir demokratų – pastangomis pavyko išsaugoti ne tik gyvybiškai svarbias ES programas, bet ir užtikrinti, kad sveikatai būtų skirtas tinkamas finansavimas ir dėmesys.

Apmaudu, kad kai kurioms šalims narėms vis turime priminti apie ES solidarumo principą. COVID-19 kiekvienai šaliai narei smogė skirtinga jėga, tad labiau nukentėjusių šalių piliečiams privalome padėti – tai mūsų pareiga ir atsakomybė.

Didelį dėmesį skyriau ir esamų prioritetų išlaikymui bei biudžeto didinimui kitose srityse – tai Erasmus+ programa aukštojo mokslo mobilumui, tiesioginių išmokų išlyginimas ūkininkams ir Bendroji žemės ūkio politika, tolesnis darbų tęsimas „RailBaltica“ projekte ir daugelis  kitų.

Taip pat didelio dėmesio sulaukė ir Mobilumo paketas, kuris buvo patvirtintas šiais metais. Siekėme užtikrinti, kad naujos mobilumo taisyklės Europoje padėtų ir tarnautų tiek vairuotojams, tiek vežėjams. Rasti trapią pusiausvyrą tarp vairuotojų ir jų darbdavių buvo ypač sudėtinga, tačiau bet kokiu atveju visuomet laikėmės pozicijos, kad privalu užtikrinti padorias gyvenimo ir socialinės apsaugos sąlygas vairuotojams, užtikrinti, kad sąžiningai veikiančios vežėjų įmonės galėtų ir toliau sklandžiai tęsti savo veiklą.

Sveikatos politika

Kaip medikų bendruomenės narys ir gydytojas pagal profesiją, nuo sveikatos apsaugos politikos nenutolau. EP aktyviai organizavau konferencijas apie psichikos sveikatą, vėžį ir užkrečiamąsias ligas. Lietuvoje – apie EK ambiciją pažaboti vėžį ir Lietuvos kryptį šioje kovoje. Įvykusių renginių metu diskutavome ne tik apie vėžio ir retų ligų problematiką, bet ir apie ES sveikatos stiprinimą. Deja, šiuo metu sveikatos politika vis dar yra maža dalis integruotos politikos kitose, didžiosiose, ES politikos srityse. Atkakliai siekiu, kad sveikata pati taptų politikos sritimi ir ES galėtų vaidinti svarbesnį vaidmenį ją formuojant.

Mokslininkai, akademikai ir specialistai teigia, kad stipresnis koordinavimas ir ES kompetencijų sustiprinimas sveikatos politikos srityje ne tik užtikrintų geresnę sveikatos apsaugos kokybę visiems ES piliečiams, bet ir būtų pigiau nei kiekvienos šalies sukurta sveikatos apsaugos sistema.

Būtent dėl šių priežasčių EP subūriau europarlamentarų iš keturiolikos šalių grupę „Už stipresnę sveikatą Europos Sąjungoje“, su kuriais siekiame, kad visuomenės sveikatos apsauga taptų stipresnė visoje ES, o dalį kompetencijų šalys narės galėtų perduoti koordinuoti ES.

Su įkurta grupe kreipėmės į Europos Tarybą ir EK, prašydami šioms diskusijoms suteikti ypatingą dėmesį artėjančios Europos ateities konferencijos perspektyvoje, o vykstančių konsultacijų metu pradėti ES sutarčių keitimo iniciatyvą, perduodant dalį sveikatos apsaugos politikos kompetencijų ES.

Galiausiai rimtą dėmesį skyriau ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Organizuotų renginių ar diskusijų EP metu akcentavau šios sveikatos apsaugos srities svarbą ir tinkamo dėmesio poreikį. Deja, bet EK programoje sveikata minima tik keliose vietose. Žinoma, būdamas medicinos bendruomenės nariu, džiaugiuosi didelėmis ambicijomis visos Sąjungos mastu kovoti su vėžiu – šio ryžto reikėjo jau ilgą laiką.

Su visa ataskaita kviečiu susipažinti www.olekas.eu/pirmimetai.

 

www.olekas.eu 

juozas.olekas@europarl.

europa.eu



NAUJAUSI KOMENTARAI

och...

och... portretas
dar vienas narcizas..., auksiniu samčių specialistas.. gnyda.., ką jis ten veikia??????????????????????????????????????????

tai

tai portretas
isverstaskuris socmedikas kiek gaubicu ir A saustu nupirkai o AN lektuvo zuti gzybovskos nurodymu uztusavai neiskeldamas irodymu ir toliau triusi globalzmui kuris tiesos vengia kaip velnias kryziau.s?...

čempionas ,

čempionas , portretas
aš negaliu suprasti kodėl jokios atsakomybes neneša šitie veikėjai, kurie kiek blogio sukurė tautos žmonijai, juk aibės ekonomikos atžvylgiu o kodėl nepaklausė šitos marganos hebritės ten sukištos nuo mūsų visu akiu eik į europa briuselio gydykla kurortus nevikėliams išnekinto krašto pinigu sumom nesuprasim kokie esam dosnus parazitams, te tau iš gero dar geriau eik sau ir minkik , džiaugsmo vyngio kelia sau , bet žiūrint iš kitos puses jeigu tu būdamas tiek metu seimo ministru kedėi sedėdamas tik milijonus vartei nežinoma kriptim kur korupcijos apsemtoj šali, nukeliauji į aukštumas taip kas čia vyksta, o kodėl dėl atsakomybes nešančios visu mūsų neišlaipinti negyvenamoj saloj, 5 m, ten samtys mokslo ir gyvenimo mokytis naujoviu kur esam visi lygus o čia te tau lygesnis už mus visus te tau pone sala laukia tamstu visu iki vieno už blogi daroma,
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių