Bendroje spaudos konferencijoje kartu su prezidentu Gitanu Nausėda ir Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ji taip pat sakė, kad Kremliaus sukeltas karas Ukrainoje yra bandymų kalbėtis su Rusija pasekmė.

„Tai, kas vyksta dabar, yra ne šiandien ir ne šiemet susidariusi situacija. Kažkuria prasme tai yra pasekmė to, kad ilgą laiką buvo bandoma kalbėtis su Rusija, atsižvelgiant į jos gąsdinimus ir pretenzijas. (...) Nuo to, kaip mes atsakysime, priklausys, kaip gyvens ateities kartos“, – ketvirtadienį kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksti ryte paskelbė karinę operaciją Ukrainoje.

Nuo to, kaip mes atsakysime, priklausys, kaip gyvens ateities kartos.

Pasak I. Šimonytės, Rusijos kariniai veiksmai yra „bandymas primesti savo pasaulio vaizdinį vakarų liberaliai demokratijai“.

„Tai yra ta vertybės, ant kurių stovi mūsų valstybingumas“, – kalbėjo ji.

„Banditiška retorika“

Skelbdamas karinę operaciją Ukrainoje, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas teigė siekiantis „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ kaimyninę šalį. Jis taip pat kreipėsi į tuos, kas „bandys mums trukdyti“.

„Jie turi žinoti, kad Rusijos atsakas bus nedelsiamas ir sukels tokias pasekmes, kokių jūs dar nežinojote“, – perspėjo V. Putinas.

G. Nausėdos teigimu, tokia Rusijos prezidento retorika yra įprastinė: „Ji skirta gąsdinti, ji skirta silpniems, kurie galbūt pradės krūpčioti ir galvos, kad galbūt geriau nesipykti su šituo žmogumi ir jo režimu.“

Jis pabrėžė, kad niekas neketina taikstytis su tuo, kas šiuo metu vyksta provakarietiškoje Ukrainoje. Prezidentas dar kartą pakartojo būtinybę stiprinti Kijevo euroatlantinės integracijos perspektyvą.

Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen V. Putino gąsdinimus įvertino „kaip banditišką retoriką“.

„Vertinu kaip priminimą tarptautinei bendruomenei, kad Rusija yra branduolinė valstybė, kaip vienintelį argumentą, kurį Rusija šiuo metu turi“, – kalbėjo ji.

Seimo pirmininkė pabrėžė, kad į tai galima atsakyti tik vieninga Vakarų pozicija.