I. Šimonytė Holokausto minėjime: Rusijos žiaurumai Ukrainoje rodo, kad neapykanta nedingo

Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Holokaustą menantys žodžiai „niekada daugiau“ turi tapti oru, kuriuo kvėpuojame kasdien.

Lankydamasi Holokausto aukų pagerbimo renginiuose sostinės Rūdninkų skvere ir Paneriuose, ji taip pat pabrėžė, kad minint šią „didžiausią 20-ojo amžiaus tragediją“ ir  kartu stebint įvykius Ukrainoje, galime įsitikinti, jog žiaurumas nedingsta savaime.

„Iki šiol tikėjome, kad tai buvo skaudžiausios praeities klaidos, beprotystės laikai, neturintys nieko bendro su dabartimi, sakė Vyriausybės vadovė. Tačiau vasario 24 dieną prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą, žiaurumai Bučoje, Borodiankoje, Irpinėje, Mariupolyje, Iziume leido skaudžiai įsitikinti, kad neapykanta ir žiaurumas niekur nedingsta savaime“, – rašoma Vyriausybės išplatintame pranešime.

Pasak premjerės, tai prikišamai parodo, kaip svarbu ne tik kartoti žodžius „niekada daugiau“, bet ir nuoširdžiai tikėti, pasiekti, kad tai būtų ne tik žodžiai, o „oras, kuriuo kvėpuojame kasdien“.

Lietuvos žydų genocido aukų atminimui skirtoje ceremonijoje Panerių memoriale ji taip pat teigė, kad lankantis šioje vietoje, kur buvo nužudyti dešimtys tūkstančių žydų, „persmelkia skausmas ir begalinė širdgėla“.

„Paneriai – tai skausmingas mirties vardo aidas. Tegaliu įsivaizduoti, kaip skaudu čia ateiti Holokaustą išgyvenusiems, Paneriuose nužudytųjų artimiesiems“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Tikiu, kad istorijos pamokas mes mokomės kasdien.

„Tikiu, kad istorijos pamokas mes mokomės kasdien. Ir vis geriau suprantame, kad mūsų visų pareiga – siekti, kad pasaulis išgirstų nukentėjusiųjų skausmą, kad tiesa daugiau niekada nebūtų slepiama ir visada, net ir sunkiausiomis valandomis, rastų kelią į mūsų širdis ir ten pasiliktų amžiams“, – sakė premjerė.

Ji pridūrė tikinti, kad kartu „padarysime viską, saugodami bendrąsias žmonijos vertybes“, taip pat puoselėdami unikalų litvakų paveldą ir ugdydami jaunąją kartą humanizmo dvasia.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią dieną pavadino „atvira, negyjančia žaizda“, iš kurios „net ir daugybei metų praėjus, tebesklinda skausmas ir sielvartas“. Jis taip pat ragino prisimenant Holokausto tragediją vertinti ir šiandieninius veiksmus.

„Niekada nepakeisime to, kas įvyko. Neturime galios atšaukti beprasmiškų, žiaurių nusikaltimų, kurių aukomis tapo šimtai tūkstančių nekaltų žmonių. Tačiau mes galime ir turime pasirūpinti, kad mūsų šiandieninius veiksmus lemtų aiškus tragiškos praeities supratimas. Privalome adekvačiai vertinti mums tenkančius iššūkius, nelikti abejingi ir tiesti ranką tiems, kam reikia mūsų pagalbos“, – įraše feisbuke tvirtino G. Nausėda.

Jis ragino auginti savyje „amžinąsias atjautos ir pasiaukojimo vertybes“ ir daugiau bei dažniau stengtis dėl kito žmogaus.

„Tai geriausia, ką galime padaryti dėl nužudytų Lietuvos žydų atminimo!“, – tvirtino šalies vadovas.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta apie 195 tūkst. žydų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietis

Kaunietis portretas
Lietuva-daugiausia teisuolių turinti Valstybė

kauniete

kauniete portretas
Holokaustas buvo ir lietuvoje kuri vygdė stalininė maskva maskvos KGBistaI AIŠKU GAILA LABAI IR ŽYDU BET LIETUVA NEMAŽIAU NUKENTĖJO VOS NE VISA BUVO IŠVEŽTA I SIBIRA IR KIEK NEGRYŽO nera nieko baisesnio už KOMUNIZMA IR KAPITALIZMA norsd skaitau kad kapitalizmas daug baisesnis su tais iškripimais ir vaikučiu naikinimas pedofilu ir pederastu

kauniete to eta pravda

kauniete to eta pravda portretas
TAU ĮDIJOTE PARAŠYSIU RYTOJ VISAS ŽYDU PAVARDES KUTIE YRA DABARTINIAME KIIJEVE SUŠIKTOJE RADOJE DIDELĖ PUSĖ SU ŽYDU PREZU TAI GAL PASIGOGLINK DURNELI IR APIE PASAULI VALOMUS ŽYDU BANKUS
VISI KOMENTARAI 14

Galerijos

Daugiau straipsnių