Valdančiosios konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažįsta, kad galimybių paso įvedimas vaikams yra griežta priemonė, tačiau būtinybės kreiptis į KT nematanti. Anot jos, pandemijos valdyme yra priimamas ne vienas išimtinai sudėtingas sprendimas.

„Manau, kad apskritai mūsų interesas yra pandemijos suvaldymas, tą mes kartojame beveik dvejus metus. Tos priemonės, kurių imamasi, jos yra pamatuotos ir galbūt griežtos, bet tikrai visuomenės sveikata ir saugumo interesas yra aukščiau visko. Kai kurie konstitucionalistai yra išreiškę nuomonę, kad tokiomis sudėtingomis sąlygomis yra galimi sprendimai, kurie nėra labai paprasti ar lengvi. Tai nežinau, ar čia reikia teismo išaiškinimo”, – pirmadienį Eltai sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Būtinybės kreiptis į KT nemato ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Anot jo, teisiniai procesai gali pristabdyti vakcinavimo procesą.

„Aš visada esu ne prieš kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, ir mes patys būdami opozicijoje ne kartą kreipėmės. Yra galimybė kreiptis ir aš nenoriu priekaištauti, tačiau ir vėl atsiranda labai dviprasmiškas žingsnis, kuris, mano manymu, stabdo vakcinavimo procesą, stabdo kovą su pandemija, o po to pasipila priekaištai kitiems. Traktuočiau, kad kreipimasis gali būti toks vienareikšmiškai suprantamas patrukdymas kovoti su pandemija”, – teigė E. Gentvilas.

Tos priemonės, kurių imamasi, jos yra pamatuotos ir galbūt griežtos, bet tikrai visuomenės sveikata ir saugumo interesas yra aukščiau visko.

Priešingos pozicijos laikosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Anot jos, dalis Seimo narių jau kreipėsi į KT apskritai apsvarstyti galimybių paso teisėtumą, todėl vertėtų apsvarstyti ir jo taikymą vaikams.

„Pandemiją mes valdome įvairiomis priemonėmis ir aš nesu įsitikinusi, kad būtent galimybių pasas yra viena iš tų priemonių, kuri padeda tai valdyti. Mes turime europinius sertifikatus, mes pasisakome už vakcinaciją. Bet, manau, kad galimybių pasas atneša priešingą poveikį ir supriešina visuomenę“, – kalbėjo A. Norkienė.

„Manau, kad tikrai vertėtų kreiptis, nes dalis Seimo narių taip pat esame kreipęsi į Konstitucinį Teismą iš principo dėl galimybių paso įvedimo. Tai natūralu, kad turėtų būti išaiškinimas ir vaikams nuo 12 metų“, – pridūrė LVŽS frakcijos seniūnė.

Opozicinės Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno Gintauto Palucko teigimu, jei yra įžvelgiami teisiniai pažeidimai, prezidentas neturėtų užmerkti akių ir leisti pažeisti įstatymus.

„Kad ir kokie būtų svarbūs sprendimai, Lietuva yra teisinė valstybė, tai sprendimai turi vykti teisiškai. Jei yra kvestionavimų ar prezidentas įžvelgia žmogaus teisių suvaržymų, perteklinį teisinį reguliavimą, kuris išeina iš Konstitucijos ribų, tai yra tiek prezidento teisė, tiek pareiga neužmerkti akių ir nesukurti precedento, kai kažką galima daryti antikonstituciškai. Aš tai vertinu kaip emocijų neturintį, aistrų nereikalaujantį dalyką, kuris leis išsiaiškinti, ar pagal Konstituciją, ar ne buvo įvestas galimybių pasas“, – sakė G. Paluckas.

Be to, G. Palucko nuomone, teisiniai procesai neturėtų įtakos vakcinacijai ir pandemijos valdymui.

„Žmonės vakcinuojasi ne dėl galimybių paso, absoliuti dauguma žmonių skiepijasi todėl, kad supranta, kad tai apsaugo nuo ligos tiek juos, tiek jų artimuosius. Jei kažkas įsivaizduoja, kad šis instrumentas ir spaudimo priemonė skatina ar priverčia žmones skiepytis, tai labai klysta“, – pridūrė G. Paluckas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda susitiko su mamomis, anksčiau kelis kartus protestavusiomis prieš galimybių pasą vaikams nuo 12-os metų. Po vykusio susitikimo su prezidentu viena iš protesto „Basos mamos“ organizatorių „valstietė“ Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė teigė, kad šalies vadovas pasižadėjo apsispręsti, ar kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso taikymo vaikams nuo 12-os metų.

Prezidento vyriausioji patarėja I. Segalovičienė taip pat patvirtino, kad šalies vadovas ketina svarstyti dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.