Galutiniai siūlymai dėl gynybos finansavimo: kas mokėtų didesnius mokesčius?

Nuo pirmojo partijų, verslo ir profsąjungų susitikimo pas premjerę Ingridą Šimonytę praėjo kone keturi mėnesiai. Dar pirmadienį premjerė sakė, kad galutinį variantą įvertino ne visi.  

„Neturėjau galimybės gauti visų galutinių reakcijų, turiu tiktai tam tikras tarpines“, – teigė I. Šimonytė. 

Tačiau antradienį finansų ministrė galutinį pasiūlymą jau pristatė.  

Dar neseniai aiškino, kad bankų solidarumo mokesčio pratęsti nėra prasmės, mat mažėjant palūkanų normoms, nebebus iš ko jo surinkti. Dabar persigalvojo: siūlo koreguoti įstatymą ir kitąmet iš bankų surinkti 60 mln.  

„Matome, kad išskirtinės aplinkybės, susiformavusios finansų sektoriuje, išlieka dar bent 2025 metais“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė. 

Nors verslas pirmą kartą istorijoje pats siūlosi mokėti didesnį pelno mokestį, tačiau pelno mokestį siūloma didinti tik 1 proc. Dabar jis siekia 15 proc. 

Pokyčius pajustų ir dirbantys pagal verslo liudijimus. Uždirbantys daugiau nei 20 tūkst., privalėtų įregistruoti individualią veiklą. Iš to kasmet tikimasi surinkti kelias dešimtis milijonų. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prie gynybos finansavimo prisidėtų ir visi perkantys alkoholį bei tabaką. Dėl didesnio akcizo brangtų ir visų rūšių kuras. 

Be to, siūloma lėšas gynybai rinkti įvedant naują 10 proc. įnašą draudimo sutartims. Jis nebūtų taikomas gyvybės ir civilinės atsakomybės draudimui. 

„Toks reguliavimas yra taikomas ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių“, – akcentavo G. Skaistė. 

Civilinei saugai trūkstamas lėšas siūloma paimti ir iš savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio. Kasmet po 25 mln. artimiausius penkerius metus. 

„Tai buvo tie siūlymai, kurie Vyriausybėje vykusiose diskusijose sulaukė daugiau ar mažiau simpatijų ne tik iš tų politinių partijų, kurios priklauso koalicijai“, – aiškino premjerė. 

Tačiau koalicijos partneriai toli gražu ne viskam linkę pritarti.  

Mūsų rinkėjas skersai žiūrėtų į mus, o mes į rinkėjo nuomonę, nori nenori, turime atsižvelgti.

„Papildomiems draudimo mokesčiams mes nepritariame. Tą jau esame identifikavę, kad vidurinė klasė nuo to nukentėtų“, – tikino Seimo narys Vytautas Mitalas. 

Opozicija irgi palaiko tik dalį siūlymų. 

„Pelno mokesčio, kalbant apie stambų verslą, apmokestinimas yra nepakankamas. Dėl akcizų galime pritarti tik tiems, kurie susiję su žalingais įpročiais ir vartojimu“, – sakė Seimo narys Saulius Skvernelis. 

Užtat tam nepritaria socialdemokratai. 

„Mūsų rinkėjas skersai žiūrėtų į mus, o mes į rinkėjo nuomonę, nori nenori, turime atsižvelgti“, – priežastis įvardijo Seimo narė Rasa Budbergytė. 

Vietoje to, siūlo paieškoti alternatyvų. Pavyzdžiui, išieškoti dalį pinigų iš švedų. 

„Už tuos viršpelnius, kuriuos turėjome tartis dėl Švedijos vyriausybės, kai buvo energetikos krizės dienos“, – teigė R. Budbergytė. 

Kitąmet šalies gynybai reikės papildomų 400 mln. eurų. O iki 2030 metų dar po papildomų 50 mln. per metus.