„Aš manau, kad reikia priimti tokius grasinimus rimtai ir Europos Sąjunga turėtų pradėti ruoštis, kas laukia. Galimas ir ultimatumas, netikėti veiksmai. Manau, kad iki šiol JAV administracija yra įrodžiusi, jog ji nešneka tuščiai ir dėl to yra neteisinga manyti, kad šį kartą kažkaip tai praeis. Aš manau, kad nepraeis“, – Eltai pirmadienį komentavo G. Landsbergis.
Pasak buvusio užsienio reikalų ministro, Europos sąjungos (ES) atsakas šiuo atžvilgiu yra itin svarbus. Vienas iš situacijos sprendimo būdų, anot G. Landsbergio, galėtų būti galimybė Grenlandijai vėl tapti ES nare.
Aš manau, kad reikia priimti tokius grasinimus rimtai ir Europos Sąjunga turėtų pradėti ruoštis, kas laukia. Galimas ir ultimatumas, netikėti veiksmai.
„ES turi galimybę pakeisti (situaciją – ELTA). Esu priminęs, kad Grenlandija yra buvusi ES narė (…), bet yra išstojusi referendumu. Galbūt būtų galima pasiūlyti, pavyzdžiui, Grenlandijai, Islandijai, Norvegijai, kai kurioms grįžti, kai kurioms prisijungti prie ES“, – sakė buvęs ministras.
„ES sutartis turi ir solidarumo sąlygas, kad užpuolimo, ar agresijos atveju mes vieni kitiems padedame. Tas šiek tiek suteiktų aiškaus, geopolitinio stuburo ES, kad mes ginsime tai, kas priklauso ES“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, D. Trumpas sausio 4 d. dar kartą pakartojo JAV pretenzijas į NATO sąjungininkei Danijai priklausančią Grenlandiją, interviu žurnalui „The Atlantic“ pareikšdamas, kad „mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“.
Savo ruožtu reaguodama į tokius D. Trumpo pareiškimus, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen teigė, jog Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies.
Ji paragino JAV „nutraukti grasinimus istoriškai artimai sąjungininkei ir kitai šaliai bei žmonėms, aiškiai pasakiusiems, kad jie nėra parduodami“.
Tuo metu palaikymą Danijai, griežtai atmesdamos JAV pretenzijas Grenlandijai, išreiškė Šiaurės šalys. Pirmadienį solidarumą su Danija išreiškė ir Prancūzija.
(be temos)
(be temos)
(be temos)