G. Paluckas: socdemai mažumos Vyriausybės nesvarsto

Jis pabrėžė, kad mažumos Vyriausybės variantas nėra svarstomas.

„Tikime, kad po antrojo turo mums užteks valdančiajai koalicijai suformuoti trijų pagrindinių opozicinių parlamentinių partijų plius vienas kitas frakcijos nesuformavęs Seimo narys, kurių jau yra papuolusių ir dar papuls“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.

„Tikslas apskritai yra suformuoti tvarią valdančiąją koaliciją, kurios narių kiekis siektų 80, nes tokiu atveju galime tikėtis normalaus, rimto darbo“, – teigė jis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, praėjusį sekmadienį vykusį pirmąjį Seimo rinkimų turą laimėjo socialdemokratai, nedideliu balsų skirtumu antri liko konservatoriai, trečioje vietoje – partija „Nemuno aušra“.

G. Paluckas pakartojo, jog socialdemokratai nemato sąlyčių taškų su „Nemuno aušra“.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė valdančiojoje koalicijoje matytų Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS).

Tuo metu S. Skvernelis norėtų, jog koalicijoje būtų Liberalų sąjūdis, o ne „valstiečiai“. LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad darbas su demokratais būtų įmanomas tik tokiu atveju, jei S. Skvernelio nebūtų Vyriausybėje.

Tikslas apskritai yra suformuoti tvarią valdančiąją koaliciją, kurios narių kiekis siektų 80, nes tokiu atveju galime tikėtis normalaus, rimto darbo.

Anot G. Palucko, vykstant derybų dėl koalicijos procesui, tiek demokratai, tiek LVŽS turės koreguoti savo programines nuostatas ir asmeniškumus.

„Valstiečiai ir žalieji“ yra neįtikėtinai konservatyvūs žmogaus teisių srityje, kultūrinėje srityje, tačiau tam tikros socialinės ir ekonominės nuostatos stiprokai persidengia ir su demokratų, ir su mūsų programa“, – kalbėjo politikas.

Demokratų lyderis Saulius Skvernelis yra išreiškęs abejonę dėl programinių nuostatų atitikimo su kitomis nei socialdemokratai politinėmis jėgomis.

Pasak G. Palucko, iš keturių partijų sudaryta koalicija yra prastesnis variantas nei iš trijų.

„Kuo daugiau prie stalo dalyvių, tuo sunkiau susitarti ir tada prasideda jau tam tikri kitokie politinės fizikos ar chemijos procesai – politinis oportunizmas, mėginimas išsiskirti vieni nuo kitų“, – kalbėjo jis.

V. Čmilytė-Nielsen: pagal dabartinę situaciją koalicija iš trijų partijų sunkiai lipdosi

Po pirmojo Seimo rinkimų turo atrodo, kad naują valdančiąją koaliciją sudaryti iš trijų partijų būtų sudėtinga, sako Liberalų sąjūdžio pirmininkė, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat tvirtino, kad išlaikyti centro-dešinės koaliciją po Seimo rinkimų vargiai įmanoma.

„Pagal mandatus sudėtinga išlaikyti centro-dešinės koaliciją. Akivaizdu, kad žvelgiant dabar į situaciją, iš trijų partnerių koalicija sudėtingai lipdosi, iš dviejų – apskritai aritmetiškai neįmanoma“, – antradienį Seime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji sakė nesusitikusi su Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininke V. Blinkevičiūte aptarti galimo būsimo darbo po rinkimų ir mananti, kad kol kas toks pokalbis būtų per ankstyvas.

„Ne bet kokia koalicija yra svarbu. Šitoje vietoje apie koalicijas kol kas nekalbame ir nesvarstome, žiūrėsime, kiek turėsime mandatų mes patys ir kiek mandatų turės kiti. Nes dabar visi svarstymai apie galimas koalicijas yra labai nekonkretūs, labai daug spėlionių jose, nes tikrai priklauso, kaip susidėlios antrieji turai“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

„Uždavinys dabar yra turėti kuo daugiau liberalų naujajame Seime, tai yra kuo stipresnį liberalų balsą, o tada bus jau galima susitikimus daryti“, – teigė ji.

Sekmadienį per Seimo rinkimus Liberalų sąjūdis daugiamandatėje apygardoje surinko 7,70 proc. balsų ir užsitikrino septynis mandatus naujajame parlamente. Dar vieną mandatą iškovojo V. Čmilytė-Nielsen, laimėjusi rinkimus vienmandatėje apygardoje pirmajame ture.

Devyni Liberalų sąjūdžio kandidatai pateko į antrą rinkimų turą.

Daugiausia balsų – 19,36 proc. – per rinkimus gavo opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, tai jai garantuoja 18 mandatų. Dar du socialdemokratai išrinkti vienmandatėse apygardose.

Antri liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 17,96 proc. balsų ir 17 mandatų. Dar vienas konservatorius rinkimus laimėjo vienmandatėje apygardoje.

Už partiją „Nemuno aušra“ balsavo 14,99 proc. rinkėjų, tai jai užtikrino 14 mandatų Seime.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ surinko 9,24 proc. ir turi aštuonis mandatus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 7,02 proc. balsų ir turi šešis mandatus.

Socialdemokratų lyderė V. Blinkevičiūtė rinkimų naktį kalbėtis dėl būsimos valdančiosios koalicijos pakvietė demokratus ir „valstiečius“.

Liberalų sąjūdis antrajame ture nerems vienos partijos kandidatų

Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis antrajame Seimo rinkimų ture neišreikš paramos vienai partijai, politinės jėgos skyriai spręs, kurį kandidatą palaikyti, sako Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Kadangi su „Nemuno aušra“ negalime turėti jokių reikalų, natūralu, kad apie paramą jai negali būti ir kalbos.

„Gauname prašymų dėl vieno kito kandidato parėmimo, bet partija paramos vienai partijai tikrai neišreikš, o kaip paprastai tokiais atvejais darome, pavesime skyriams apsispręsti paderinant su partijos linija. Bet vienos paramos tikrai nebus“, – antradienį Seime žurnalistams sakė liberalų lyderė.

„Tikrai pasitikime Liberalų sąjūdžio skyriais, žinome, kad vietoje žmonės žino iš esmės geriausiai“, – teigė ji.

Šį klausimą pirmadienio vakarą aptarė Liberalų sąjūdžio valdyba.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, vienintelės partijos kandidatai, kurie negali tikėtis liberalų paramos, – „Nemuno aušra“.

„Kadangi su „Nemuno aušra“ negalime turėti jokių reikalų, natūralu, kad apie paramą jai negali būti ir kalbos“, – tvirtino ji.

Spalio 27 dieną antrasis rinkimų turas vyks 63 vienmandatėse apygardose. Per pirmąjį turą išrinkti aštuoni vienmandatininkai.