- Darius Mikutavičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo pat 2014 m. įvykių Ukrainoje Rusijai įvestos sankcijos daro neigiamą įtaką jos ekonomikai ir yra skausmingos Kremliui, tačiau jų nepakanka, o į sankcijų spektrą turi būti įtraukti asmenys, susiję su represijomis prieš opoziciją, ir dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas, interviu „Deutsche Welle“ (DW) Rusijos tarnybai teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Vis dėlto, nors dabartinių priemonių nepakanka, nuo 2014 m. įvestos sankcijos Rusijai „daro savo darbą“, pareiškė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, ekonomiškai skausmingiausia sankcijų priemonė Kremliui šiuo metu būtų apribojimai Vokietiją ir Rusiją jungiančiam „Nord Stream 2“ dujotiekiui.
„Žinoma, į sankcijų spektrą turime įtraukti projektą „Nord Stream 2“, nes sankcijos šio projekto atžvilgiu yra turbūt vienintelė ribojančioji priemonė, kuri būtų skausminga Rusijos režimui“, – interviu sakė G. Nausėda.
G. Nausėda teigė, kad tikisi, jog Vokietija kels klausimą dėl „Nord Stream 2“ stabdymo, tačiau esą „nėra taip lengva imtis galutinių sprendimų“, nes šis projektas jau pasiekė realizacijos stadiją.
„Vis dėlto sankcijos daro savo darbą. Manau, kad nuo 2014 m. Rusijos atžvilgiu įvestos sankcijos daro įtaką jos ekonomikai, jos buvo skausmingos, taigi galbūt jos ir yra priežastis, dėl kurios Rusijos valdžia pastaruoju metu taip jaudinasi. Kalbant apie ES ir Rusijos santykius, sankcijos daro poveikį, tačiau jų kol kas veikiausiai nepakanka.“
Vis dėlto sankcijos daro savo darbą. Manau, kad nuo 2014 m. Rusijos atžvilgiu įvestos sankcijos daro įtaką jos ekonomikai, jos buvo skausmingos, taigi galbūt jos ir yra priežastis, dėl kurios Rusijos valdžia pastaruoju metu taip jaudinasi.
Pasak jo, ES taip pat turėtų įvesti „asmenines sankcijas subjektams, susijusiems su represijomis prieš opoziciją, kaip ir Baltarusijos atveju“.
Iš viso Europos Sąjunga Baltarusijai šiuo metu yra įvedusi sankcijas 88 fiziniams asmenims, įskaitant prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, ir dar septyniems subjektams, kurie yra atsakingi už represijas prieš opoziciją.
G. Nausėda interviu pakomentavo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo išsakytą pareiškimą, esą Rusija gali nutraukti santykius su ES, jei ši įves sankcijas Maskvai.
Paklaustas, ar Europos Sąjunga galėtų reaguoti į tokius Maskvos pareiškimus pati suspenduodama santykius su Rusija, prezidentas teigė, kad santykių politika turi būti paremta principinėmis ES vertybėmis.
„Turime kalbėti apie tokios (Rusijos – ELTA) reakcijos priežastis – kalbame apie A. Navalno apnuodijimą, apie jo ir kitų šios šalies opozicijos lyderių persekiojimą. (...) Mūsų politika turi būti paremta principinėmis vertybėmis, kurios visada svarbios ES: žmogaus teisės, įstatymų viršenybė. Ir mes negalime susitaikyti su tuo, kas vyksta. Sutinku su tuo, kad ES turi įvesti sankcijas (Rusijai – ELTA). Šį klausimą galėsime aptarti Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikimo metu. Manau, kad sankcijos bus vienas iš aptariamų klausimų“, – interviu DW sakė G. Nausėda.
Lietuvos vadovas taip pat pažymėjo besitikintis, kad santykiai su Rusija pagerės, tačiau tik turint aiškią diplomatijos strategiją ir neignoruojant Rusijos veiksmų kaimyninėse šalyse.
„Dėl Rusijos – žinoma, matau jos bandymus izoliuotis nuo Vakarų. Nežinau, ar tai naudinga Maskvai, nemanau, kad jai tai naudinga, nes mes turime išsaugoti savo santykius ir spręsti klausimus, kurie svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir visai ES. Mes, kaip kaimyninės valstybės, turime aptarti daug klausimų, įskaitant transportą, komunikacijos ir turizmo srityse, kultūriniai ryšiai mums taip pat svarbūs.
Tikiuosi, kad mūsų santykiai pagerės, tačiau mes turime juos megzti remdamiesi tomis principinėmis vertybėmis, kurios yra mums yra ypač svarbios. Negalime užmerkti akių ir sakyti, kad 2014 m. Ukrainoje nieko nevyko ir kad Baltarusijoje nieko nevyksta be Rusijos dalyvavimo. Negalime ignoruoti šių faktų. Manau, kad ES labai svarbu turėti aiškią santykių su Rusija strategiją. Kartais darome pavienius veiksmus be aiškios ir nuoseklios strategijos“, – teigė G. Nausėda.
Komentuodamas viešojoje erdvėje kartais kritikuojamą lėtą ES tempą užsienio politikos srityje, G. Nausėda teigė, kad ši problema kyla dėl to, jog ES sudaro net 27 valstybės narės.
„Kaip suprantate, ES sudaro 27 valstybės narės. Akivaizdu, būtų keista, jei visų jų pozicija Rusijos atžvilgiu būtų vienoda, nes skiriasi mūsų patirtis, tradicijos ir istoriniai santykiai su šia šalimi. Mes, pavyzdžiui, esame tiesioginiai Rusijos kaimynai, o kai kurios šalys yra toli nuo jos. Tokiu atveju politikoje labai sunku rasti bendrą vardiklį. Šiuo klausimu vyksta ilgos diskusijos, bet kartais beveik neįmanoma rasti sprendimą, kuris idealiai tiktų visiems. Galbūt čia problema, tačiau tai įmanoma, jei dėsime daugiau pastangų“, – tvirtino G. Nausėda.
Pasak prezidento, ES veiktų greičiau, jei to reikėtų.
„Jei iškiltų situacija, kurios metu visi pamatytų, kad Rusija yra grėsmė, o jos veiksmai kelia pavojų kaimynams ir visam regionui, galėsime rasti bendrą sprendimą ir įvesti sankcijas, kai to prireiks“, – sakė G. Nausėda.
G. Nausėda taip pat pareiškė, kad nesėkmingam ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio vizitui Maskvoje, kurio metu iš Rusijos buvo išsiųsti trys ES diplomatai, buvo tinkamai nepasirengta.
„Manau, kad tai nebuvo pati geriausia ES diplomatijos diena, tokiais atvejais mes turime kur kas atidžiau ruoštis tokiems vizitams. Man susidarė įspūdis, kad vizitas nebuvo aptartas kompleksiškai – su partneriais, kolegomis, o pats sprendimas neatitiko situacijos, faktų, buvo neparuoštas ir žlugo. Taip, galiu pripažinti, kad tai buvo nesėkmė“, – apie J. Borrellio vizitą kalbėjo Lietuvos prezidentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė: konkretūs siūlymai dėl galimybių paso – pirmadienį1
Sveikatos apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmadienį pateks konkrečius siūlymus, kaip būtų organizuojamas galimybių paso norinčių gyventojų testavimas dėl koronaviruso, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Įstatymo pataisos neleis išregistruotų partijų atstovams būti VRK nariais
Ketvirtadienį Seimas priėmė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įstatymo pataisas, kurios neleis likviduotos partijos atstovui būti VRK nariu. ...
-
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentai pasmerkė agresyvius Rusijos veiksmus
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų atstovai bendru pareiškimu trečiadienį išreiškė palaikymą Ukraina ir pasmerkė agresyvius Rusijos veiksmus, pasienyje telkiant šimtatūkstantinę kariuomenę. ...
-
G. Landsbergis: į Rusijos agresiją Čekijoje turėtų reaguoti visas Aljansas4
Lietuva tariasi su partneriais, kaip parodyti solidarumą su Čekija dėl agresyvių Rusijos veiksmų, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
Seimo pirmininkė: antikūnų testui užsiregistravo apie 80 Seimo narių1
Antikūnų testavimui užsiregistravo apie 80 Seimo narių iš 141, informavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
I. Šimonytė apie merų rinkimus: reforma buvo įgyvendinta atsainiai
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Konstitucinio Teismo sprendimas pripažinti šiuo metu galiojančią merų rinkimų tvarką prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui jos nenustebino. Premjerės teigimu, ši idėja ...
-
Prezidentūra: Lietuva tariasi su sąjungininkais dėl rusų diplomatų išsiuntimo7
Lietuva su sąjungininkais tariasi, kaip išreikšti solidarumą Čekijai dėl agresyvių Rusijos veiksmų, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais. ...
-
Prie švietimo ministrės komandos prisijungė du nauji patarėjai5
Prie švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės komandos šią savaitę prisijungė du nauji patarėjai – skaitmenizacijos projektų vadovė Justina Kugytė bei patarėjas aukštojo mokslo sričiai Andrius Za...
-
V. Blinkevičiūtė apie pensinio amžiaus ilginimą iki 72 metų: tai žmonių erzinimas6
Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, opozicinės Socialdemokratų partijos vicepirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad valdantieji turėtų nutraukti bet kokias diskusijas apie galimybę pensinį amžių ilginti iki 72 metų. ...
-
Prezidentūra: V. Putino pareiškimai per metinę kalbą kelia nerimą1
Lietuvos Prezidentūra pripažįsta, kad kai kurie Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimai, deklaruoti trečiadienį skaityto metinio pranešimo metu, kelia nerimą. ...