G. Nausėda: sankcijos yra priežastis, dėl kurios jaudinasi Rusijos režimas

Vis dėlto, nors dabartinių priemonių nepakanka, nuo 2014 m. įvestos sankcijos Rusijai „daro savo darbą“, pareiškė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, ekonomiškai skausmingiausia sankcijų priemonė Kremliui šiuo metu būtų apribojimai Vokietiją ir Rusiją jungiančiam „Nord Stream 2“ dujotiekiui.

„Žinoma, į sankcijų spektrą turime įtraukti projektą „Nord Stream 2“, nes sankcijos šio projekto atžvilgiu yra turbūt vienintelė ribojančioji priemonė, kuri būtų skausminga Rusijos režimui“, – interviu sakė G. Nausėda.

G. Nausėda teigė, kad tikisi, jog Vokietija kels klausimą dėl „Nord Stream 2“ stabdymo, tačiau esą „nėra taip lengva imtis galutinių sprendimų“, nes šis projektas jau pasiekė realizacijos stadiją.

„Vis dėlto sankcijos daro savo darbą. Manau, kad nuo 2014 m. Rusijos atžvilgiu įvestos sankcijos daro įtaką jos ekonomikai, jos buvo skausmingos, taigi galbūt jos ir yra priežastis, dėl kurios Rusijos valdžia pastaruoju metu taip jaudinasi. Kalbant apie ES ir Rusijos santykius, sankcijos daro poveikį, tačiau jų kol kas veikiausiai nepakanka.“

Vis dėlto sankcijos daro savo darbą. Manau, kad nuo 2014 m. Rusijos atžvilgiu įvestos sankcijos daro įtaką jos ekonomikai, jos buvo skausmingos, taigi galbūt jos ir yra priežastis, dėl kurios Rusijos valdžia pastaruoju metu taip jaudinasi.

Pasak jo, ES taip pat turėtų įvesti „asmenines sankcijas subjektams, susijusiems su represijomis prieš opoziciją, kaip ir Baltarusijos atveju“.

Iš viso Europos Sąjunga Baltarusijai šiuo metu yra įvedusi sankcijas 88 fiziniams asmenims, įskaitant prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, ir dar septyniems subjektams, kurie yra atsakingi už represijas prieš opoziciją.

G. Nausėda interviu pakomentavo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo išsakytą pareiškimą, esą Rusija gali nutraukti santykius su ES, jei ši įves sankcijas Maskvai.

Paklaustas, ar Europos Sąjunga galėtų reaguoti į tokius Maskvos pareiškimus pati suspenduodama santykius su Rusija, prezidentas teigė, kad santykių politika turi būti paremta principinėmis ES vertybėmis.

„Turime kalbėti apie tokios (Rusijos – ELTA) reakcijos priežastis – kalbame apie A. Navalno apnuodijimą, apie jo ir kitų šios šalies opozicijos lyderių persekiojimą. (...) Mūsų politika turi būti paremta principinėmis vertybėmis, kurios visada svarbios ES: žmogaus teisės, įstatymų viršenybė. Ir mes negalime susitaikyti su tuo, kas vyksta. Sutinku su tuo, kad ES turi įvesti sankcijas (Rusijai – ELTA). Šį klausimą galėsime aptarti Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikimo metu. Manau, kad sankcijos bus vienas iš aptariamų klausimų“, – interviu DW sakė G. Nausėda.

Lietuvos vadovas taip pat pažymėjo besitikintis, kad santykiai su Rusija pagerės, tačiau tik turint aiškią diplomatijos strategiją ir neignoruojant Rusijos veiksmų kaimyninėse šalyse.

„Dėl Rusijos – žinoma, matau jos bandymus izoliuotis nuo Vakarų. Nežinau, ar tai naudinga Maskvai, nemanau, kad jai tai naudinga, nes mes turime išsaugoti savo santykius ir spręsti klausimus, kurie svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir visai ES. Mes, kaip kaimyninės valstybės, turime aptarti daug klausimų, įskaitant transportą, komunikacijos ir turizmo srityse, kultūriniai ryšiai mums taip pat svarbūs.

Tikiuosi, kad mūsų santykiai pagerės, tačiau mes turime juos megzti remdamiesi tomis principinėmis vertybėmis, kurios yra mums yra ypač svarbios. Negalime užmerkti akių ir sakyti, kad 2014 m. Ukrainoje nieko nevyko ir kad Baltarusijoje nieko nevyksta be Rusijos dalyvavimo. Negalime ignoruoti šių faktų. Manau, kad ES labai svarbu turėti aiškią santykių su Rusija strategiją. Kartais darome pavienius veiksmus be aiškios ir nuoseklios strategijos“, – teigė G. Nausėda.

Komentuodamas viešojoje erdvėje kartais kritikuojamą lėtą ES tempą užsienio politikos srityje, G. Nausėda teigė, kad ši problema kyla dėl to, jog ES sudaro net 27 valstybės narės.

„Kaip suprantate, ES sudaro 27 valstybės narės. Akivaizdu, būtų keista, jei visų jų pozicija Rusijos atžvilgiu būtų vienoda, nes skiriasi mūsų patirtis, tradicijos ir istoriniai santykiai su šia šalimi. Mes, pavyzdžiui, esame tiesioginiai Rusijos kaimynai, o kai kurios šalys yra toli nuo jos. Tokiu atveju politikoje labai sunku rasti bendrą vardiklį. Šiuo klausimu vyksta ilgos diskusijos, bet kartais beveik neįmanoma rasti sprendimą, kuris idealiai tiktų visiems. Galbūt čia problema, tačiau tai įmanoma, jei dėsime daugiau pastangų“, – tvirtino G. Nausėda.

Pasak prezidento, ES veiktų greičiau, jei to reikėtų.

„Jei iškiltų situacija, kurios metu visi pamatytų, kad Rusija yra grėsmė, o jos veiksmai kelia pavojų kaimynams ir visam regionui, galėsime rasti bendrą sprendimą ir įvesti sankcijas, kai to prireiks“, – sakė G. Nausėda.

G. Nausėda taip pat pareiškė, kad nesėkmingam ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio vizitui Maskvoje, kurio metu iš Rusijos buvo išsiųsti trys ES diplomatai, buvo tinkamai nepasirengta.

„Manau, kad tai nebuvo pati geriausia ES diplomatijos diena, tokiais atvejais mes turime kur kas atidžiau ruoštis tokiems vizitams. Man susidarė įspūdis, kad vizitas nebuvo aptartas kompleksiškai – su partneriais, kolegomis, o pats sprendimas neatitiko situacijos, faktų, buvo neparuoštas ir žlugo. Taip, galiu pripažinti, kad tai buvo nesėkmė“, – apie J. Borrellio vizitą kalbėjo Lietuvos prezidentas.