G. Nausėda: prokurorų algų dilemą galima spręsti atskirai nuo valstybės tarnybos reformos

Pirmadienį susitikęs su generaline prokurore Nida Grunskiene prezidentas žurnalistams teigė svarstantis galimybę teikti Seimui „atskirą iniciatyvą“ dėl prokurorų atlyginimų, kartu tvirtindamas, kad Seimo patvirtinta valstybės tarnybos reforma turi judėti į priekį.

„Yra skirtingų būdų, kaip galima spręsti darbo užmokesčio klausimus. Nepasirašyti (Valstybės tarnybos įstatymo – BNS) yra lengva, bet tikrai norime, kad valstybės tarnybos reforma judėtų į priekį, net ir pripažįstant, kad šiame įstatyme yra spragų ir buvo padaryta nemažai kompromisų, bet galima dar tobulinti šį įstatymą“, – sakė G. Nausėda.

„Manau, kad prokurorų apmokėjimo klausimą mes galime spręsti ir teikdami atskirą iniciatyvą, šiuo metu tokios iniciatyvos teikimą svarstome“, – kalbėjo jis.

Prokurorų apmokėjimo klausimą mes galime spręsti ir teikdami atskirą iniciatyvą, šiuo metu tokios iniciatyvos teikimą svarstome.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė anksčiau viešai kritikavo valstybės tarnybos reformą, pažymėdama, kad ji padidins atotrūkį tarp teisėjų ir prokurorų algų. Anot jos, prezidentui pasirašius šį įstatymą, nemaža dalis prokurorų paliks tarnybą dėl mažo darbo užmokesčio.

Pristatė veiklos aktualijas

Kaip BNS po susitikimo informavo prokuratūra, generalinė prokurorė su prezidentu aptarė „šių dienų prokuratūros veiklos aktualijas“.

N. Grunskienė, pasak prokuratūros, informavo šalies vadovą apie šiuo metu prokurorų turimas darbo sąlygas, socialines garantijas, darbo užmokestį bei „neraminančias tendencijas personalo formavimo klausimais“.

Taip pat generalinė prokurorė informavo apie prokuratūros teiktus siūlymus rengiant naujos redakcijos valstybės tarnybos reformos įstatymų paketą, juos pagrindžiančius prokuratūros argumentus ir ne kartą viešai išsakytą poziciją dėl teisėjų ir prokurorų darbo apmokėjimo sistemiškumo svarbos.

„Esu dėkinga Prezidentui už galimybę pateikti prokuratūros poziciją ir paneigti ne vieną viešai sklandantį mitą. Nesame prieš pokyčius valstybės tarnyboje, savo poziciją grindžiame skaičiavimais ir faktais. Viskas, ko siekėme – kad išliktume tarp tų pažangių Europos valstybių, kur tarp teisėjo ir prokuroro darbo užmokesčio yra adekvatus maždaug 10 procentų skirtumas“, – prokuratūros perduotame komentare cituojama N. Grunskienė.

Ji, pasak prokuratūros, G. Nausėdai neteikė jokių prašymų.

G. Nausėda savo ruožtu pripažino, kad situacija dėl teisėjų ir prokurorų atlyginimų skirtumų po naujojo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo būtų nepriimtina.

Prie visos pagarbos mūsų teisėjų, teismų darbui, prokurorų atlyginimas tikrai turi būti arba panašus, arba nedaug nusileisti teisėjo atlyginimams.

„Prie visos pagarbos mūsų teisėjų, teismų darbui, prokurorų atlyginimas tikrai turi būti arba panašus, arba nedaug nusileisti teisėjo atlyginimams. Tuo tarpu jei užfiksuosime Valstybės tarnybos įstatymą priėmus, spraga tarp teisėjų ir prokurorų atlyginimų taps nepateisinamai didelė ir vargu bau ar turinti analogų Europos Sąjungoje“, – pažymėjo šalies vadovas.

Seimas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą priėmė gegužės 25-ąją, jis turėtų įsigalioti nuo 2024 metų sausio 1 dienos. Prezidentas įstatymo dar nėra pasirašęs.

Didėja teisėjų, merų atlyginimai

Priėmus valstybės tarnybos reformos paketą didėtų teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai.

Palyginti su Vyriausybės teikti pradiniu variantu, pertvarka Seime pakoreguota – lieka priedas už stažą valstybės tarnyboje, tačiau jis negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.

Valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, tai yra skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos.

Taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Dabar šis dydis siekia 1785,4 euro.

Pertvarka taip pat siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

Valstybės tarnybos reforma pernai lapkritį parlamentui pateikta tik iš trečio karto, nes projektai vis grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.