Taip jis kalbėjo penktadienį po antros dienos diskusijų su Bendrijos lyderiais.

„Matome, kad Kinijos vaidmuo, toks, kokį įsivaizdavome arba galbūt kokį kai kas norėjome įsivaizduoti – kad Kinija vienu metu yra mums ir partneris, ir ekonominis konkurentas, ir sisteminis priešininkas – kad šis požiūris vis mažiau atitinka realybę“, – Lietuvos žiniasklaidai Briuselyje sakė prezidentas.

„Kinija yra veikiau sisteminis priešininkas nei vadinamas partneris“, – pareiškė G. Nausėda.

Yra dvi šalių grupės: vienos mato ją kaip šalį, kuri savo veiklos bruožais primena Rusiją, kiti vis dar mato galimybę bendradarbiauti, sprendžiant globalius klausimus.

Pasak jo, tokią išvadą leidžia daryti aiškios Pekino pozicijos nebūvimas dėl Rusijos karo Ukrainoje, agresija prieš Taivaną ir „veiksmai, keliant iššūkius tarptautinei pasaulio tvarkai“.

Tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) po susitikimo sakė, kad ES šalių lyderių diskusija „parodė labai aiškų norą nebūti naiviais, tačiau taip pat nenorėjome imtis sistemingos konfrontacijos logikos“.

G. Nausėdos teigimu, prieš daugiau nei pusę metų Lietuvai reikėjo panašius dalykus įrodinėti ir apie Rusiją.

„Požiūris į Kiniją po truputį keičiasi, negaliu sakyti, kad jis yra vienodas. Yra dvi šalių grupės: vienos mato ją kaip šalį, kuri savo veiklos bruožais primena Rusiją, kiti vis dar mato galimybę bendradarbiauti, sprendžiant globalius klausimus“, – sakė jis.

Vis dėlto Lietuvos vadovas pabrėžė, kad vis daugiau šalių artėja „link pirmosios šalių grupės“.

Jis teigė Europos Sąjungos lyderiams papasakojęs apie Lietuvos patirtį su Kinija, kai atidaryta Taivaniečių atstovybė „iššaukė visą spektrą veiksmų, kuriuos Kinija nukreipė prieš Lietuvą“.

„Tačiau pažymėjau, kad tiek su Europos Komisijos pagalba, tiek ir, aišku, dėka mūsų verslo gebėjimo, mes kompensavome tuos nuostolius, kuriuos patyrėme Kinijos rinkoje ir net kompensavome juos su kaupu – ir atstovėjome arba atlaikėme šitą spaudimą. Bet tai yra labai gera pamoka kitoms valstybėms, – teigė G. Nausėda.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pernai smarkiai suprastėjo, Vilniui leidus atidaryti Taivanui atstovybę šalyje su šios salos pavadinimu. Reaguodama į tai Kinija apribojo diplomatinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, tačiau pastaruoju metu prekybos rodikliai tarp šalių vėl auga.

Lietuvos institucijos pabrėžia, kad išaugęs eksportas į kitas Indijos–Ramiojo vandenyno šalis atsveria smukusią prekybą su Kinija.