„Prezidentas ragina svarstyti šaukimo reformą (didžiausia atsakomybė dėl jos įgyvendinimo teks jau kitos kadencijos Seimui ir kitai Vyriausybei) visų pirma susitarus dėl visuotinės karo prievolės Lietuvoje įvedimo, o ne nustumiant šio klausimo sprendimą į neapibrėžtą ateitį“, – teigiama Prezidentūros BNS penktadienį atsiųstame komentare.

Jame primenama, jog G. Nausėda pernai, vos Rusijai pradėjus naikinantį karą Ukrainoje, paragino Seime atstovaujamas politines partijas susitarti dėl visuotinės karinės prievolės įvedimo šalyje.

„Nors politinės partijos susitarė įgyvendinti šalyje visuotinės gynybos modelį, pasiekti konsensuso dėl visuotinio šaukimo joms nepavyko“, – teigia Prezidentūra.

Nors politinės partijos susitarė įgyvendinti šalyje visuotinės gynybos modelį, pasiekti konsensuso dėl visuotinio šaukimo joms nepavyko.

„Prezidentas toliau laikosi nuoseklios pozicijos, kad  vardan nacionalinės svarbos reikalo – šalies gynybos visuotinumo – Seime atstovaujamos politinės partijos turi žengti nuoseklų žingsnį ir sutarti, kad Lietuvoje bus įgyvendintas visuotinis privalomas karinis šaukimas“, – rašoma komentare.

Krašto apsaugos ministro  Arvydo Anušausko pristatyta reforma siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį vietoj esamų devynių mėnesių, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių iš karto būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai, už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.

Be to, kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tvirtina, kad reforma siekiama ilgainiui ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Šiuo metu rezervą sudaro 27 tūkst. asmenų.

Parlamentinių partijų vadovai liepą Seime pasirašė naują susitarimą dėl gynybos. Jame numatyti siekti išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio finansavimą ir didinti pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, taip pat didinti šauktinių skaičių.

Konservatoriai susitarimą pasirašė su išlyga, pridėdami atskirąją nuomonę, jog sieks visuotinės karo prievolės nuo 2028 metų.