G. Nausėda: niekas neturi galutinio atsakymo, kada Rusijos elgesys gali pasikeisti

  • Teksto dydis:

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tikimybė, jog Vakarai atsitrauks nuo paramos su Rusija kariaujančiai Ukrainai yra labai maža. Tačiau, leidžia suprasti jis, jei taip nutiktų, Rusijos agresijos prieš Lietuvą ir NATO tikimybė išaugtų.

„Tai labai priklausys nuo karo Ukrainoje scenarijaus. Jeigu Rusijai toliau nepavyks perlaužti tendencijos sau naudinga linkme, be abejo jie įstrigs ilgesniam laikui ir bus tiesiog nepajėgūs kovoti keliais frontais. Jeigu atsitiktų kitaip ir staiga Vakarai nusisuktų nuo Ukrainos ir neteiktų jai būtiniausios paramos... Taip, tada gali atsitikti, bet tokio scenarijaus tikimybė yra labai maža“, – interviu TV3 žinioms sakė G. Nausėda, komentuodamas pastaruoju metu suintensyvėjusias kalbas apie Rusijos keliamą grėsmę NATO.

„Aš manau, kad čia viso labo noras sukelti diskusiją lygioje vietoje. Niekas neturi galutinio atsakymo, kada Rusijos elgesys gali pasikeisti ir kada ji savo žvilgsnius gali kreipti NATO linkme“, – pridūrė prezidentas.

Lenkijos nacionalinis saugumo biuras yra įspėjęs, kad Rusija gali užpulti NATO valstybes greičiau nei po 3 metų.

Savo ruožtu Lietuvoje diskusijas dėl nacionalinio saugumo įžiebė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Išskirtiniame interviu Eltai politikas teigė, kad Lietuvoje vengiama kalbėti apie šaliai iškilusias egzistencines grėsmes. Be to, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva neturėtų kliautis vien tik NATO 5-ojo straipsnio teikiamomis saugumo garantijomis.

Vėliau ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius priminė visuotinio šaukimo idėją, ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms.

Visgi, tokie G. Landsbergio pareiškimai sutikti dviprasmiškai. Dalis parlamentarų sutiko, kad Lietuva privalo rengtis galimoms grėsmėms, tačiau stebėjosi, kodėl ministras nesiima atitinkamų veiksmų.

Diskusijas paskatino ir išsiskyrusios G. Landsbergio bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicijos – pastarasis kolegos perspėjimų nebuvo linkęs sureikšminti ir tvirtino, kad dramatiškų pokyčių Lietuvai aktualioje geopolitinėje erdvėje nėra.

Panašios pozicijos laikėsi ir Prezidentūra – vertindamas G. Landsbergio įspėjimus, šalies vadovas palinkėjo Vyriausybės atstovui „atsisėsti ir nusiraminti“. Taip pat Gitanas Nausėda nurodė, kad politikams nereikėtų svaidytis abejonėmis dėl sąjungininkų ryžto ginti Lietuvą ir aktyvuoti 5-ąjį NATO straipsnį.

 


Šiame straipsnyje: RusijaGitanas Nausėdakaras UkrainojeNATOLietuvaGabrielius Landsbergis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių