G. Landsbergis ragina grįžti prie diskusijų dėl Vakarų šalių karių siuntimo į Ukrainą

„Metų pradžioje (Prancūzijos prezidentas Emmanuelis) Macronas užsiminė apie karių dislokavimą. Metų pabaigoje Šiaurės Korėja iš tikrųjų tai padarė. Mes vis dar atsiliekame ir reaguojame į eskalavimą, užuot ją stabdę. Dabar reikėtų grįžti prie E. Macrono iškeltų idėjų, geriau vėliau nei niekada“, – sekmadienio vakarą savo „X“ paskyroje rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Kalbėdamas apie Vakarų šalių paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai, E. Macronas vasario pabaigoje pareiškė neatmetantis galimybės ateityje siųsti sąjungininkų karius į užpultą šalį.

Dalis Vakarų partnerių tokius Prancūzijos lyderio pareiškimus atmetė. Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.

„Čia yra proga prisiminti prezidento E. Macrono iniciatyvą, kad Vakarų kariai galėtų būti dislokuojami Ukrainos teritorijoje ar treniruotėms, ar kokioms nors kitoms misijoms, nebuvo kalbama apie kovines misijas, pabrėžiu, bet ta idėja buvo ganėtinai apibrėžta, sulaukė įvairaus atsako. Lietuva buvo viena iš valstybių, kuri iš principo rėmė tokią idėją – nekovinės misijos. Manau, kad yra tinkamas metas grįžti prie tokio svarstymo“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo jis.

Seulo žvalgybos agentūra praėjusią savaitę pareiškė, kad Šiaurės Korėja nusprendė siųsti „didelio masto“ karines pajėgas paremti rusų kare Ukrainoje. 1,5 tūkst. specialiųjų pajėgų karių jau yra rytinėje Rusijos dalyje ir dalyvauja mokymuose.

Praėjusią savaitę Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas vietos žiniasklaidoje teigė, kad šiuo metu čia treniruojasi apie 11 tūkst. Šiaurės Korėjos pėstininkų. Jis prognozavo, kad iki lapkričio jie bus pasirengę įsitraukti į kovas.

„Tai yra beprecedentis atvejis, tokio Indijos-Ramiojo vandenyno atėjimo į Šiaurės Atlanto vandenyno teritoriją dar nėra buvę istorijoje. Tos saugumo erdvės akivaizdžiai susilieja ir niekaip kitaip kaip labai didele eskalacija to pavadinti negalime. Tai reikalauja atsako, ir tyla iš Vakarų, kuri galbūt lemta to, kad dar neturime Vakarų žvalgybų patvirtinimo, vis dėlto kelia nerimą“, – sakė G. Landsbergis.

„Rusija turi labai patikimus partnerius kaip Iraną, Kiniją, Šiaurės Korėją, kuri dabar, akivaizdu, tieks ne tik ginklus, bet ir karius“, – pabrėžė jis.

Tuo metu Ukrainos pareigūnai paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip įtariama, matyti, dešimtys Šiaurės Korėjos karių, stojančių į eilę atsiimti rusiškų karinių drabužių. Pareigūnai teigia, kad tai rodo, jog į karą įtraukiami Pchenjano atsiųsti kariai.

Maskva ir Pchenjanas yra sąjungininkai nuo pat Šiaurės Korėjos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo, o 2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą jie dar labiau suartėjo.

Ekspertai jau seniai sako, kad Rusijos pajėgos Ukrainai pulti naudoja Šiaurės Korėjos raketas, tačiau tiek Maskva, tiek Pchenjanas tai neigia.

„Žinote, yra liūdna tendencija. Viena vertus, galime džiaugtis – ką tik grįžau iš Baltijos ir Šiaurės šalių vizito į Ukrainą ir Moldovą, taip sutapo, kad po paskutinio paramos perskaičiavimo, jeigu Šiaurės ir Baltijos šalys būtų kaip viena valstybė, mes esame antras paramos tiekėjas Ukrainai“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

„Net ne per žmogų, bet absoliučia parama – esame aplenkę Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, na, tai jau darosi šiek tiek neadekvatu. Ne todėl, kad siūlyčiau mūsų paramą peržiūrėti, siūlau daryti tą patį, ką darėme, nes aiškiai suprantame, kokia to kaina, jeigu to nedarysime. Vis dėlto reikėtų mūsų partneriams pasakyti, kad norėtume juos matyti mus beaplekiančius“, – akcentavo jis.