„Aš tikrai turiu pasitikėjimą, kad prezidentas mato savo atsakomybę, jis supranta, ką reiškia derėtis Vadovų taryboje dėl dalykų, kurie yra labai praktiški (...), jie tiesiogiai paveiks vartotojų kainas ar valstybės poreikį tas kainas kompensuoti“, – Žinių radijui trečiadienį kalbėjo užsienio reikalų ministras.

„Aš tikiu, kad prezidentas tas mažesnes kainas galės parvežti, aš tą ir pasakiau: jis prisiėmė labai didelę atsakomybę, tiesiogiai prieš Lietuvos žmones, realiai parvežti tai, ko jiems reikia“, – pridūrė jis.

Jis prisiėmė labai didelę atsakomybę, tiesiogiai prieš Lietuvos žmones, realiai parvežti tai, ko jiems reikia.

Anot G. Landsbergio, jei prezidentas matytų, kad to negali daryti, ar norėtų dalintis su Vyriausybe, ji yra „pasiruošusi dalyvauti tuose procesuose“.

„Jis pasakė, kad jis tą kryžių nuneš, aš iš tikrųjų linkiu didžiulės sėkmės ir, kaip ir kiekvienas vartotojas, laukiu teigiamų rezultatų (...). Vardan mūsų visų tikiuosi, kad pavyks“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas bei valdančiųjų konservatorių lyderis.

Į EVT tartis dėl energetikos siųsti premjerę pasiūlė G. Landsbergis, tačiau G. Nausėda tvirtino neketinantis deleguoti šių funkcijų „kam nors kitam“.

Jis pabrėžė, kad dalyvavimas šiame formate yra prezidento funkcija, o I. Šimonytės ar kito pareigūno dalyvavimą būtų galima svarstyti „vieninteliu atveju – jei prezidentas nuspręstų deleguoti kažkokias savo funkcijas“.

Premjerė savo ruožtu laikosi pozicijos, kad energetika nėra užsienio politikos klausimas, už kurį atsakingas valstybės vadovas.

Penktadienį ES ministrai Briuselyje pritarė Europos Komisijos rugsėjo viduryje pateiktiems siūlymams, kaip vartotojams padėti sumažinti išaugusias elektros kainas. Vienas jų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių vadinamuosius viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.

Šį klausimą ES viršūnių susitikime aptars ir valstybių bei jų vyriausybių vadovai.