- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Negalima atmesti Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybės, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, ketvirtadienį vykstantis į Kijevą solidarumo vizito.
„Nemanau, kad toks variantas (įsiveržimo – BNS) gali būti atmetamas“, – prie Vilniaus oro uosto žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Jis teigė, kad Rusijos prezidento populiarumas pastaruoju metu smunka, tad „žvanginimas ginklais“ Ukrainos pasienyje gali būti laikomas ir bandymu „mobilizuoti savo elektoratą“.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Maskvos veiksmus galima traktuoti ir kaip išbandymą naujai JAV prezidento administracijai, siekiant „patikrinti, kaip jie reaguos“.
Svarbus vieningas požiūris
Solidarumo vizito G. Landsbergis vyksta drauge su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais – Edgaru Rinkevičiumi ir Eva-Maria Liimets (Eva Marija Lymets).
Kijeve Baltijos šalių ministrai susitiks su Ukrainos vadovais ir aukšto rango pareigūnais.
Latvijos ministro E. Rinkevičiaus teigimu, susitikimas su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba yra ypač svarbus prieš Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdį, kuriame bus aptariama situacija Rusijos ir Ukrainos pasienyje.
Jis taip pabrėžė NATO ir ES narių vieningo požiūrio svarbą.
„Labai svarbu, kad tarptautinė bendruomenė – ES ir NATO – siųstų aiškų signalą Rusijai, jog bet kokie agresyvūs veiksmai turės pasekmių“, – Vilniuje kalbėjo Latvijos diplomatijos vadovas.
Tiek aš, tiek mano kolegos norime patvirtinti – Ukraina tokiu sunkiu metu nelieka viena. Jos draugai yra kartu.
Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministrė E. M. Liimets išreiškė palaikymą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, o Rusijos veiksmus vadino keliančiais „tarptautinį susirūpinimą“.
Pasak G. Landsbergio, šiuo vizitu siekiama ne tik parodyti Ukrainai „nedvejojantį šimtaprocentinį palaikymą“, bet ir siųsti aiškų signalą Rusijai, kad ji „nedelsdama deeskaluotų situaciją ir atitrauktų pajėgas“.
„Tiek aš, tiek mano kolegos norime patvirtinti – Ukraina tokiu sunkiu metu nelieka viena. Jos draugai yra kartu“, – sakė ministras.
Nesikreips dėl Ukrainos narystės NATO plano
Praėjusią savaitę G. Landsbergis teigė, kad Lietuva pasiūlys NATO sąjungininkams Ukrainai suteikti narystės veiksmų planą, kurį įgyvendinus šalis galėtų tapti Aljanso nare.
Vis dėlto ketvirtadienį ministras pareiškė, kad šiuo metu toks kreipimasis nebėra planuojamas.
„Viena iš NATO stiprybių yra vienybė. Turime siųsti signalą ne tik iš šalių, kurios jaučiasi arčiau Ukrainos, bet ir iš paties Aljanso. Aljansas tvirtai remia Ukrainos siekius kartu su teritoriniu vientisumu ir suverenitetu, tačiau buvo nuspręsta, kad geriau turėti tą bendrą žinią iš viso Aljanso, ne tik iš kelių šalių“, – teigė jis.
„Šiuo metu toks kreipimasis nėra numatytas“, – pridūrė jis.
Vis dėlto G. Landsbergis BNS sakė, kad Lietuvą remia ir rems narystės veiksmų plano idėją.
„Tik tiek, kad šiame etape mūsų parama tam išlieka, kolegos tą patį paminėjo, bet kol kas nusprendėme susilaikyti nuo viešo kreipimosi į kolegas“, – sakė ministras.
Savo ruožtu E. Rinkevičius teigė, kad tai – klausimas, dėl kurio sprendimas turi būti vieningas, todėl reikia toliau tęsti diskusijas su sąjungininkais.
„Nusprendėme, kad kitos tinkamos paramos programos yra daug geresnės. Praktiniu požiūriu tos programos tikriausiai yra daug efektyvesnės“, – kalbėjo Latvijos užsienio reikalų ministras.
Jis pabrėžė, kad tinkamu metu NATO turėtų suteikti narystės veiksmų planą tiek Ukrainai, tiek Sakartvelui.
„Šis klausimas neturėtų būti atmestas“, – teigė jis.
Ragina klausimus spręsti taikiai
Estijos užsienio reikalų ministrė E. M. Liimets sakė, kad šalis ypač remia Kijevo reformas, siekiant euroatlantinės integracijos.
„Kalbant apie Rusijos aneksuotą Krymą, labai svarbu, kad šalys grįžtų peržiūrėti Minsko susitarimo ir toliau taikiai spręstų teritorinio vientisumo klausimą“, – kalbėjo ji.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė pirmadienį sakė, kad Ukrainos rytiniame pasienyje yra 41 tūkst. Rusijos karių ir dar 42 tūkst. – Krymo pusiasalyje.
Kijevas ir jo sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją pastarosiomis savaitėmis telkiant dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos.
Savo ruožtu Maskva sako dislokavusi karių palei savo vakarinę sieną pratyboms, reaguodama į grėsmę keliančius NATO veiksmus.
Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.
Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susirėmimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: ką per debatus kalbėjo E. Vaitkus yra tai, ką kalba Kremlius34
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad save rinkimuose išsikėlusio mediko Eduardo Vaitkaus pasisakymuose apie užsienio politiką ji įžvelgia Kremliaus ...
-
L. Kasčiūnas pakvietė Švediją prisidėti prie oro policijos misijos vykdymo Lietuvoje3
Antradienį viešėdamas Stokholme krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pakvietė Švediją dislokuoti savo naikintuvus NATO oro policijos misijos vykdymui Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda atvyko atsisveikinti su G. Kirkilu: jis buvo politikas gerąja to žodžio prasme6
Antradienį atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, G. Kirkilas buvo politikas gerąja to žodžio prasme. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą I. Makaraitytės šmeižto byloje3
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą šmeižto byloje prieš Indrę Makaraitytę – pašalino savo įrašą feisbuke bei sumokėjo žurnalistės bylinėjimosi išlaidas. ...
-
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: V. Rakučio pasisakymai apie moteris yra žeidžiantys ir nepadorūs7
Kilus pasipiktinimui dėl įžeidžių konservatoriaus Valdo Rakučio pasisakymų apie jaunų moterų sprendimus susilaukti vaikų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, ...
-
A. Bilotaitė dėl G. Nausėdos pranešimo apie L. Volkovo užpuolikus kreipėsi į prokurorus39
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento Gitano Nausėdos veiksmų, šiam praėjusią savaitę viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus. Prezi...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Seimas – už griežtesnes sankcijas baltarusiams, bet prieš jų ir rusų kelionių ribojimus3
Seimas antradienį atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę, tačiau yra linkęs pritarti projektui, metams pratęsiančiam nacionalines sankcijas jų atžvilgiu ir griežtinančiam sąlygas baltarusiams. ...
-
Parlamentas linkęs griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems žmonėms
Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisomis, kuriomis siūloma sugriežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems. ...