G. Landsbergis: kuriame istoriją, jog esame kovotojai, bet nepristatome paramos Ukrainai

„Kuriame naratyvą, istoriją, sakydami savo piliečiams, jog esame kovotojai už tai, kas gera, bet kai reikia pristatyti paramą, istorija kartais būna visai kitokia“, – žurnalistams ketvirtadienį prieš neformalų Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje kalbėjo jis.

Aukščiausių diplomatų susitikime dalyvauja ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, jis ministrus informuos apie situaciją fronte.

Praėjusią naktį Rusija atakavo Charkivo, Čerkasų, Kirovohrado, Kyjivo, Poltavos, Dnipropetrovsko, Chersono, Sumų ir Donecko sritis. Pasak Ukrainos oro pajėgų buvo numuštos dvi rusų raketos ir 60 atakos dronų.

Tai jau trečioji šią savaitę vykdyta masinė ataka prieš Ukrainą.

„Dar kartą turime užduoti sau klausimą, ar mes patys nesame šios problemos dalis. Iki šiol Vašingtone pažadėtos „Patriot“ oro gynybos sistemos nebuvo pristatytos. Nuo birželio mėnesio nebuvo pristatyta nė vieno naujo šaudmenų paketo, naikintuvai F-16, kurie buvo pristatyti, tik keli iš jų pradėti naudoti“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Atlikome grubius skaičiavimus, jog iš dujų ir naftos, kurią Bendrijai parduoda Rusija, iš mokesčių, kuriuos gauna už šiuos pardavimus, vien iš to galėtų surengti šešis tokius išpuolius prieš Ukrainą. Atsižvelgiant į tai, kad mes perkame ne tik dujas ir naftą... Taigi dar kartą klausiu, ar mes nesame problemos dalis?“ – akcentavo jis.

Pasak ministro, pokalbiuose su ukrainiečiais paaiškėjo, jog dalis pernai jiems pažadėtos paramos bus pristatyta tik 2027 metais.

Nerimo tarp sąjungininkų sukėlė ir Vokietijos planai mažinti karinę pagalbą Ukrainai kitąmet. Naujausiame šios šalies biudžeto projekte kitais metais Ukrainai numatyti maždaug 4 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 8 mlrd. eurų 2024 metais.

Vokietija yra antroji po Jungtinių Valstijų pagal dydį pagalbos Ukrainai teikėja.

„Ukrainiečiai nerimauja, Rytų flangas nerimauja, nes visi suprantame, kad jei ukrainiečiai negaus pažadėtos pagalbos, Putinui bus atvertos durys veikti toliau“, – sakė G. Landsbergis.

Neformalūs ES užsienio reikalų ministrų susitikimai tradiciškai rengiami kas pusmetį ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje ir pagal įprastą praktiką turėjo vykti šiuo metu pirmininkaujančios Vengrijos sostinėje Budapešte.

Tačiau po premjero Viktoro Orbano vizitų į Maskvą ir Pekiną liepos mėnesį ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) sprendimu neformalus užsienio reikalų ministrų susitikimas vyks Briuselyje.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, tokia rokiruotė siunčia aiškų ženklą, kad Europos šalys nepritaria Vengrijos politikai.