„Mielos lietuvės, mieli lietuviai, galite pasikliauti Vokietija“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ketvirtadienį sakė F. Merzas.

Jis pažymėjo, kad kartu su partneriais Vokietija yra tvirtai pasiryžusi ginti Aljanso teritoriją nuo „bet kokios agresijos“.

„Mūsų sąjungininkų Baltijos šalyse saugumas yra ir mūsų saugumas, tvirtai remiame mūsų partneres Baltijos šalis“, – sakė Vokietijos kancleris.

Pasak jo, Lietuvą su Vokietija sieja glaudi partnerystė, tačiau šis tarpvalstybinis pasitikėjimas istoriškai nėra savaime suprantamas.

„Pasitikėjimas, kurį šiandien vieni kitiems rodome, žvelgiant į istoriją, nėra savaime suprantamas dalykas. Iš tamsiosios mūsų istorijos dalies šiandien kartu darome teisingas išvadas ir praeitais dešimtmečiais padarėme teisingas išvadas ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Šiandien esame sąjungininkai Šiaurės Atlanto aljanse ir tos pačios Europos šeimos nariai“, – kalbėjo F. Merzas.

Kancleris pabrėžė, kad „agresyvus Rusijos revizionizmas“ kelia grėsmę ne tik Ukrainos teritoriniam vientisumui, bet ir bendram saugumui Europoje, euroatlantinėje erdvėje, todėl Vokietija ir su sąjungininkais nusprendė stiprinti NATO rytinį flangą.

„Šiuo tikslu Lietuvoje dislokuojame visą brigadą. Rekordiniu tempu kartu su Lietuva tam sudarėme visas reikiamas sąlygas ir visiems, kurie prie to prisidėjo, noriu nuoširdžiai padėkoti. Lietuvos žmonėms, Lietuvos Vyriausybei, taip pat mūsų karėms ir kariams, kurie tikrai didelį darbą nuveikė“, – pažymėjo F. Merzas.

Spaudos konferencija:

Jis su Lietuvos prezidentu G. Nausėda Katedros aikštėje ketvirtadienį inauguruos Vokietijos 45-ąją šarvuotąją brigadą „Lietuva“.

G. Nausėda tai vadino istorine „pasitikėjimo, atsakomybės ir veiksmų diena“, kuri parodo, kad Lietuvos saugumas tapo Vokietijos saugumu.

„Jūsų vizitą mes vertiname kaip aiškų bei stiprų Vokietijos įsipareigojimą stiprinti atgrasymą ir gynybą mūsų šalyje ir visame NATO rytiniame flange“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos prioritetas yra visiškai pasirengti brigados atvykimui iki 2027-ųjų.

„Tam esame sutelkę visus reikiamus resursus. Gynybos pramonės srityje Vokietija išlieka mūsų svarbiausiu partneriu, bendra įsigijimų vertė jau viršija 2 mlrd. eurų“, – sakė G. Nausėda.

Jis pridūrė, kad kertinis abiejų valstybių santykių ramstis yra ekonomika ir Lietuva nori kartu vystyti daugiau projektų, ypač gynybos, technologijų.

„Vokietija didžiausia investuotoja Lietuvoje ir viena pagrindinių mūsų prekybos partnerių. Plečiame pramoninį bendradarbiavimą su Vokietijos įmonėmis Lietuvoje, jūsų vyriausybės parama bendriems projektams ypač svarbi. (...) Norime matyti daugiau tokių partnerystės pavyzdžių, ypač gynybos, technologijų ir energetikos srityse“, – teigė Lietuvos prezidentas.

Kaip skelbė Krašto apsaugos ministerija, Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą procesas vyksta sklandžiai pagal 2023 metų gruodį pasirašytą veiksmų planą.

Balandžio 1-ąją Vokietijos kariuomenės 45-oji brigada pasiekė pilną štabo pajėgumą. Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 500 Vokietijos brigados karių, o pilnas kovinės brigados pajėgumas su 5 tūkst. karių ir civilių, visa reikiama technika, įranga bei atsargomis bus pasiektas 2027-aisiais.

Kaip rašė BNS, Lietuva ir Vokietija gynybos srityje aktyviai bendradarbiauja nuo 2017 metų, kai Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui. Pernai balandį į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados elementas, atsakingas už brigados perkėlimo planavimą.