Paaštrėjus nesutarimams tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Kyjivas pranešė apie keistus „Starlink“ ryšio sutrikimus fronto linijoje. JAV pusė neigė ką nors tyčia dariusi.
Nors įtampa dėl ryšio kiek atslūgo, Europa jau kuria savo „Starlink“ analogą.
„Tai yra saugaus satelitinio, palydovinio ryšio sistema, panaši į „Starlink“. Kai kurie ekspertai sako, kad bus dar geriau“, – aiškino eurokomisaras Andrius Kubilius.
Tiesa, ne visi Lietuvoje tiki, kad europietiškas palydovinis ryšys prilygs „Starlink“.
„Mano toks įtarimas, kad, ko gero, bus žemesnio lygio, bet kažkas panašaus. Tai įmanoma, bet klausimas – kada, kiek tai kainuos, kada tai pradės veikti ir kiek tai bus patogu bei prieinama“, – svarstė Kosmoso mokslo ir technologijų instituto vadovas Domantas Bručas.
Planuojama, kad Europos palydovinio ryšio sistema „IRIS“ pradės veikti 2029–2030 metais.
„Pradžioje tai, kas mums rūpi, t. y. vyriausybiniai vartotojai, verslas, galintis tuo naudotis. Toliau jau išsiplės ir iki kiekvieno vartotojo“, – teigė A. Kubilius.
„Starlink“ palydovų aplink Žemę skrieja net 11 tūkst. Palyginimui, Europa planuoja iškelti tik 350 palydovų, tačiau jie skrietų gerokai didesniame aukštyje. Dėl to, kaip aiškinama, jų reikėtų mažiau. Be to, jie orbitoje galėtų išbūti ilgiau.
Vis dėlto ekspertai įžvelgė ir trūkumų.
„Pagal tai, kad jis bus aukščiau, aišku, kad iš karto bus sudėtingiau. Antenos bus didesnės, tad galios reikės daugiau. Atitinkamai vėl į tą patį droną bus sunkiau sumontuoti visa tai“, – aiškino D. Bručas.
Tiesa, Europos saugaus palydovinio ryšio programa turi ir privalumų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Mes kalbame apie tokį palydovinį ryšį, kuomet nereikėtų turėti ant žemės siųstuvo ir imtuvo, kaip yra su „Starlink“, o ryšys būtų tiesiai iš palydovo į mūsų telefoną“, – pasakojo susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Europos siekis turėti nuosavą palydovinio ryšio sistemą jau kelia trintį su JAV.
Šiuo metu ryšiui svarbią dažnių juostą, kuri naudojama tiesioginiam ryšiui tarp palydovų ir mobiliųjų įrenginių, valdo JAV įmonės. Jų sutartis baigsis kitų metų gegužę.
Europos Komisija nori du trečdalius šios juostos perleisti „IRIS“ programai ir komerciniams Europos operatoriams.
„Į tą dažnį ateitų europietiškos įmonės, įskaitant ir vyriausybes Europos“, – aiškino J. Taminskas.
„Starlink“ liktų tik nedidelė šios dažnių juostos dalis. JAV ambasadorius Europos Sąjungai jau pagrasino pražūtingomis atsakomosiomis priemonėmis. Esą negalima padėti Europos bendrovėms kenkiant amerikietiškoms.
„Jei „IRIS“ pradės teikti tokią paslaugą, tai bus konkurentas „Starlink“ paslaugai“, – tvirtino Ryšių reguliavimo tarnybos vyriausiasis patarėjas Mindaugas Žilinskas.
Tiesa, šiuo atveju Lietuva palaiko Europos poziciją.
„Amerikiečiai daro lygiai tą patį, tad Europos pozicija labai logiška ir teisinga“, – pabrėžė M. Žilinskas.
Aiškėja, kad svarbūs sprendimai dėl dažnių juostos bus priimami tuo metu, kai Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus būtent Lietuva.
„Airijoje, Dubline, visos narės sutarė, tad beliko Lietuvai paskutinius žingsnius padaryti ir suderinti tekstą su Europos Parlamentu. Gegužės mėnesį galėtų dažnius parduoti europinėms įmonėms“, – aiškino J. Taminskas.
Vadinasi, Lietuva vėl gali atsidurti tarp Briuselio ir Vašingtono.
„Manau, kad bausmių nesulauksime, kadangi tuo metu Lietuva kalbės visos Europos Sąjungos vardu“, – svarstė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Anot politikų, savo palydovinį ryšį Lietuvai turėti būtina.
„Natūralu, kad iššūkis yra, bet mes matome ir mūsų visos Europos poveikį. Čia bus ir Lietuvos poreikis“, – teigė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Vis dėlto tokie ginčai nėra naujiena. JAV priešinosi ir tuomet, kai Europa kūrė savo pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą „Galileo“.
„Ten irgi buvo daug visokių barnių, peštynių su amerikiečiais. Jie buvo griežtai prieš tai, kad europiečiai savo darytųsi. Vėlgi Europa su didelėmis problemomis ir vėlavimais tą „Galileo“ sistemą pasidarė“, – pasakojo D. Bručas.
Ar Europai pavyks laiku paleisti „IRIS“ programą, parodys laikas. Tiesa, projektas jau spėjo pabrangti nuo pradinių 6 mlrd. iki beveik 16 mlrd. eurų. Iš pradžių planuota paslaugas pradėti teikti jau šiais metais, tačiau dabar pirmieji palydovų paleidimai nukelti į 2029-uosius.
(be temos)