„Mes turime tam tikro nepasitenkinimo, kad Krašto apsaugos ministerijoje vyksta tam tikri susitikimai su influenceriais (įtakos formuotojais – BNS), kurie paskui leidžia tam tikras žinutes. (...) Mes iš tiesų dar nematėme visų tų skaičiukų, kiek skiriama gynybai. Bet labai glumina, kad influenceriai turi kažkokių žinių, kurių neturime mes“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė R. Budbergytė.

„Tačiau jie (influenceriai – BNS) turėtų labai atsargiai daryti tokius pareiškimus. Mano supratimu, su gynyba juokauti negalima. Mus stebi partneriai, (...) čia jau yra nebe vidaus politika, o iš tiesų yra mūsų nacionalinis saugumas, gynyba. Ir aš taip pasakyčiau visiems – baikime mes šita tema juokauti“, – teigė ji.

Kaip rašė BNS, premjerė Inga Ruginienė trečiadienį pranešė, kad gynybai kitąmet bus siūloma skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau opozicijos politikai ir verslo atstovai nuogąstauja, kad Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius.

Apie planus neva skirti mažiau lėšų gynybai nei žadėta kitų metų biudžeto registravimo išvakarėse feisbuke skelbė apžvalgininkai Marius Laurinavičius, Aleksandras Matonis, žurnalistas Žygintas Abromaitis.

Abejones trečiadienio vakarą viešai neigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius. Anot jos, projektas leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat, kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.

Savo ruožtu kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT teigė girdėjęs apie politikų norą savivaldybėse investuoti į trinkeles, tai pateikiant kaip gynybos stiprinimą. Jis ironizavo, kad trinkelės nėra tinkamas įrankis karui.

„Mes labai labai įdėmiai išnagrinėsime visą – ir per Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, ir frakcijoje, ir koalicijoje – kiekvieną eurą, kuris bus skirtas gynybai, kaip jis bus išleistas. Jokių trinkelių tikrai nebus. O keliai, kurie veda į poligonus, jie ir privalo, ir gali būti remontuojami, tvarkomi ir tiesiami. Tai atskirkime šiuos dalykus“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Pasak socialdemokratės, kol nėra aiškių detalių apie galimą gynybos biudžeto pristatymą nuomonės formuotojams, partija nesiims vertinti Dovilės Šakalienės atsakomybės šiuo klausimu.

Kaip rašė BNS, socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius KAM veiksmus pavadino „keistu žanru“, po kurių viešojoje erdvėje ir kilo spekuliacijos, neva gynybai kitąmet planuojama skirti mažiau lėšų, nei buvo įsipareigota.

BNS rašė, kad šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. BVP.

Toks finansavimo poreikis argumentuotas siekiu priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų ir iki 2030 metų pilnai išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją.