A. Bilotaitei atsisakius susitikti, opozicija ėmėsi veiksmų – boikotuoja įstatymų priėmimą

„Jeigu jau ministrė nesugeba rasti laiko pokalbiui su opozicinėmis frakcijomis, tas keistas požiūris, kad opozicija reikalinga tik kaip statistinis vienetas, kad sėdėtų salėje ir balsuotų už įstatymų priėmimus, nes kitaip neišeina priimti. Tai mes sakome – tegu ministrė pasako bent pagal savo užimtą darbotvarkę, kurią dieną ji gali mums rasti laiko. Mums tik reikia dienos ir valandos“, – BNS sakė opozicinės „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Opozicija dalyvavo tik balsuojant dėl darbo užmokesčio savivaldos politikams, kartu panaikinant vadinamąsias kanceliarines išmokas, ir didesnių vaiko priežiūros bei motinystės išmokų mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, kiti priėmimai strigo trūkstant kvorumo. Įstatymams priimti riekia, kad balsavime dalyvautų bent 71 Seimo narys.

„Mes ją (A. Bilotaitę – BNS) kvietėme šią savaitę, gal ji rastų laiko šiandien arba ketvirtadienį susitikti su visomis opozicinėmis frakcijomis. Ji mums parašė, kad ne, negaliu, prašau pateikti klausimus raštu, ji net nesvarstė galimybės ateiti jai patogiu laiku, pareiškė – aš pas jus neisiu, duokite klausimus raštu“, – kalbėjo A. Norkienė.

Jeigu jau ministrė nesugeba rasti laiko pokalbiui su opozicinėmis frakcijomis, tas keistas požiūris, kad opozicija reikalinga tik kaip statistinis vienetas, kad sėdėtų salėje ir balsuotų už įstatymų priėmimus.

Opozicinės socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė BNS sakė, kad kol kas priėmimus opozicija blokuos iki rytinio posėdžio pabaigos.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, kad į klausimus atsakys Seimo tribūnoje, prieš tai gavusi klausimus raštu.

„Jeigu yra kvietimai, dalyvauju visuose pasitarimuose ir visuose formatuose, tiesiog šiandien aš klausimų dar nemačiau, tie klausimai turėtų būti pagal Seimo statutą pateikiami raštu ir per nustatytą laiką aš esu pasirengusi atsakyti. Aš nesuprantu, kas šiandien keliama, nesuprantu, kodėl nėra vadovaujamasi parlamente statuto normomis ir kas čia vyksta per procesai“, – sakė A. Bilotaitė.

„Valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga pažymėjo, kad „žanrai, kuomet užduodami klausimai raštu, skiriasi nuo dalyvavimo ir atėjimo pas opozicines frakcijas, kai į klausimus atsakoma daug plačiau nei per Vyriausybės pusvalandį“.

„Jūs atsisakote susitikti vengdama viešumo, nenorėdama tokiam formate atsakinėti, norėdama apsidrausti“, – teigė A. Veryga.

„Aš labai prašau pagarbos, nes ministrai turi užimtą darbotvarkę, daug klausimų, ir prašau pagarbos organizuojant formatus. (...) Prašau naudotis, yra galimybė tai padaryti pagal Seimo statutą, ir aš esu pasirengusi atsakyti, tikrai nieko nevengiu, nes klausimai yra susiję su migrantų krizės suvaldymu. Krizė suvaldyta, siena apsaugota, dėl savo sprendimų esu visiškai tikra ir rami“, – į tai atsakė A. Bilotaitė.

Seimo statutas numato, kad kiekvieną antradienį Vyriausybės pusvalandžio metu į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti atskiri Vyriausybės nariai ir kiti atskaitingi pareigūnai. Klausimai raštu per Seimo posėdžių sekretoriatą pateikiami ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki posėdžio.

Ministrus ar jų įgaliotus tarnautojus frakcijų kvietimu dalyvauti jų posėdžiuose įpareigoja Vyriausybės įstatymas. pagal jį, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.

Vidaus reikalų ministrė pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl neteisėtų migrantų priverstinio apgyvendinimo užsieniečių registracijos centruose.

Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai. Teismas nurodė, kad Seimas turėjo teisę nustatyti ribojimus, tačiau juos taikant visiems nebuvo sudaryta galimybė įvertinti kiekvieno migranto situaciją individualiai.

Ministrė teigė, kad po tokio KT sprendimo įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bus keičiamas, bet tvirtino, kad jos inicijuoti sprendimai buvo būtini, siekiant suvaldyti migrantų krizę.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.