„Jis tikrai tiesiai šviesiai pasakydavo, buvo tvirtas, kietas – tikras sakalas, visada sakęs tiesą į akis, netgi mums, Socialdemokratų partijos nariams“, – BNS sakė socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė.

Nepriklausomybės Akto signataras, vienas Sąjūdžio iniciatorių, buvęs Europos Parlamento narys, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas A. Sakalas mirė eidamas 92-us metus.

Pasak V. Blinkevičiūtės, jam iki paskutinės minutės rūpėjo Lietuvos politinės aktualijos, o paskutinis jų pokalbis buvo apie Kaliningrado tranzito peripetijas.

Kitas Socialdemokratų garbės pirmininkas, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas taip pat teigė, jog A. Sakalas domėjosi aktualijomis ir pasitraukęs iš aktyvios politinės veiklos.

Jis tikrai tiesiai šviesiai pasakydavo, buvo tvirtas, kietas – tikras sakalas, visada sakęs tiesą į akis.

„Jis naudojosi naujomis saviraiškos galimybėmis, internetu, reguliariai rašydavo komentarus ir darė tai iki gyvenimo pabaigos“, – BNS sakė jis.

„Tvirtos laikysenos“

A. Sakalas nuo 1990 iki 1992 metų ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario pareigas, prieš tai buvo Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje.

Č. Juršėnas prisimena, kad jis buvo pirmasis Aukščiausiosios Tarybos rinktas pareigūnas.

„Dar pirmąją posėdžių dieną – kovo 10 dienos vakare – jis buvo išrinktas sudarytos Mandatų komisijos pirmininku“, – sakė A. Sakalo bendražygis.

„Taip jis buvo net trijose formose svarbus žmogus – ir pačioje Aukščiausiojoje Taryboje jo balsas buvo girdėti, ir Mandatų komisijoje, kurioje visokių klausimų buvo, ir Prezidiume, kur jis pateko kaip Mandatų komisijos pirmininkas“, – pridūrė Č. Juršėnas.

Pasak jo, A. Sakalas padėjo pamatus pirmajai Aukščiausiojoje Taryboje susikūrusiai Sąjūdžio centro frakcijai, išliko tvirtas per negandas siekiant Lietuvos nepriklausomybės, pavyzdžiui,1991 metų sausio įvykius.

„Tai buvo išmėginimas mums visiems, bet Aloyzas Sakalas buvo tvirtos laikysenos, į jį tikrai galėjai remtis sunkiais momentais“, – kalbėjo Č. Juršėnas.

1992 metais Seimo rinkimus laimėjus Lietuvos demokratinei darbo partijai ir Č. Juršėnui tapus parlamento pirmininku, A. Sakalas buvo paskirtas jo pavaduotoju.

„Mūsų Seimas ir Sakalo išmintingų patarimų, ir kritikos, kurių jis negailėjo, dėka priėmė kapitalinius sprendimus dėl stojimo į ES ir NATO ir kitus“, – sakė Č. Juršėnas.

„Aš esu jam už tai dėkingas. Noriu kuo garsiau pasakyti – ačiū jam, kad jis buvo būtent toks. Man reikėjo sąjungininko, kuris galėtų lyg iš šono žiūrėti į veiksmus, siūlymus, dalyvautų diskusijose ir padėtų rasti geriausius sprendimus“, – pridūrė jis.

„Atkentėjo sibiruose“

1991-1998 metais A. Sakalas vadovavo Socialdemokratų partijai, po trejų metų susijungusiai su Lietuvos demokratine darbo partija.

Pasak V. Blinkevičiūtės, A. Sakalas visada buvo nuoseklus kairysis.

„Jis kovojo už teisybę, žmones, ypač tuos, kuriems reikia pagalbos“, – sakė politikė.

„Jo visas gyvenimas buvo skirtas kovai už lygybę. Tai rodo visas jo gyvenime nueitas kelias. Tai buvo politikas, kurių neturime ir neturėjome tiek daug Lietuvoje“, – pridūrė ji.

Pasak jos, A. Sakalas liko ištikimas savo mintims ir idealams, o tai įrodo ir atvejis, kai jis 2015 metais pavadino tuometinį socdemų lyderį Algirdą Butkevičių neoliberalu, Vyriausybei svarstant palankesnes verslui Darbo kodekso pataisas.

„Jam niekada nereikėjo kaip politikui vaidinti, sakyti kitaip, negu kad jis galvojo“, – tvirtino V. Blinkevičiūtė.

Pasak Č. Juršėno, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kairiesiems politikams su A. Sakalu priešakyje rūpėjo ne tik valstybingumas, bet ir demokratija bei socialinis teisingumas siekiant, jog per epochų virsmą nukentėtų kuo mažiau žmonių.

„Už Lietuvos nepriklausomybę jis atkentėjo sibiruose. Tai visada iš jo matėsi, ir tokių žmonių Aukščiausiojoje Taryboje nebuvo daug“, – teigė Č. Juršėnas.

A. Sakalas bus laidojamas ketvirtadienį Antakalnio kapinėse Vilniuje. Politikas taip pat yra dirbęs Europos Parlamento nariu, yra ne kartą apdovanotas valstybiniais apdovanojimais.