A. Armonaitė: prezidento kreipimasis į KT dėl galimybių paso vaikams apsunkintų situaciją

Ji atkreipė dėmesį, kad dėl galimybių paso konstitucingumo į KT gali kreiptis visos valdžios institucijos, tai jau padarė ir grupė parlamentarų, bet kviečia valdžios atstovus kalbėti vienu balsu.

„Tai mums šiek tiek vėl apsunkintų situaciją. Nes dabar pagrindinis, man atrodo, susitelkimo visų institucijų reikalaujantis dalykas, kad kuo daugiau žmonių pasiskiepytų trečia doze, kad nebūtų karantinų, užimtų lovų, kad verslai veiktų, kad žmonės galėtų dirbti, kad pagaliau galėtumėme bendrauti“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Armonaitė.

„Noriu pasakyti, kad galimybių pasas nėra kažkokia stebuklinga lazdelė iš Hario Poterio filmo. Tai yra vakcinacijos pažymėjimas, kuris rodo, ar žmogus yra pasiskiepijęs“, – pridūrė ji.

Vyriausybė yra priėmusi sprendimą nuo gruodžio 28 dienos iš vaikų nuo 12 metų, norinčių užsiimti tam tikromis veiklomis ar lankytis prekybos centruose, reikalauti galimybių paso. Dabar galimybių paso reikia vaikams nuo 16 metų.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda antradienio susitikime su protestuotojais prieš galimybių pasą vaikams pažadėjo svarstyti galimybę dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą. Vyriausybės nutarimą dėl galimybių paso Konstituciniam Teismui spalį apskundė ir maždaug ketvirtadalis Seimo narių iš opozicijos.

Anot A. Armonaitės, skatinti vakcinaciją šiuo metu ypač reikia siekiant apsisaugoti nuo plintančios koronaviruso omikron atmainos

„Ir mokslu įrodyta – Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Valstijose, kitur, kad trečias skiepas yra būtinas apsisaugoti nuo šio viruso. Norėčiau paskatinti ir mamas, ir tėčius – ir basus, ir su batais: kai mes užimame kažkokią poziciją, supraskime, kad tai apie žmonių sveikatą, apie ekonomines laisves ir kitus dalykus“, – tvirtino ekonomikos ministrė.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžia, kad apie griežtinimus svarstoma ir europiniu lygmeniu, keičiant žaliojo sertifikato reikalavimus, o nacionalinius galimybių paso analogus turi ir Lietuvos kaimyninės bei kitos valstybės.

„Pažiūrėkime už tvoros – praktiškai nėra nė vienos valstybės, kuri neturėtų panašaus dokumento su panašiomis veikimo taisyklėmis, gal pavadinimai yra kažkokie kitokie, nebūtinai žodis „galimybių“. Manau, tai yra laikina priemonė, šiandien ji mums reikalinga, kaip bus – matysime“, – sakė A. Dulkys.

„Kol kas neturiu informacijos, kad kažkas kreiptųsi, kad kažkas stabdytų – nemanau, kad mums dabar reikia burti“, – pridūrė ministras.