Prezidentas G. Nausėda sieks dar vienos kadencijos 2024-ųjų rinkimuose

„Aš esu nusiteikęs ir pasiryžęs tęsti pradėtus darbus. Aš dalyvausiu Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose 2024 metų gegužės mėnesį ir aš tikiuosi, kad Lietuvos žmonės man suteiks tvirtą pasitikėjimo mandatą, tokį, kokį suteikė 2019 metais“, – spaudos konferencijoje Prezidentūroje sakė šalies vadovas.

G. Nausėda teigė, kad nuo 2019 metų, kai pirmąkart dalyvavo prezidento rinkimuose, jo nuostatos nepasikeitė.

„Aš noriu pasakyti, koks aš bebūčiau, aš negalėčiau būti apkaltintas tuo, kad keičiu savo nuomones arba keičiu savo nuostatas“, – tvirtino prezidentas.

Šalies vadovas pridūrė, kad vis dar esama nebaigtų darbų.

Tikisi paįvairinti pasirinkimą rinkėjams

Šalies vadovas sakė savo šansų kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose nevertinsiantis.

„Aš manau, kad reikia gerbti visus kandidatus, kiekvienas iš jų ateina su sava vizija, savu matymu, savomis idėjomis ir aš manau, kad tai yra gerai, kad tikrai turėsime didelį pasirinkimą, o mano tikslas tą pasirinkimą paįvairinti“, – tvirtino G. Nausėda.

Aš noriu pasakyti, koks aš bebūčiau, aš negalėčiau būti apkaltintas tuo, kad keičiu savo nuomones arba keičiu savo nuostatas.

59-erių prezidentas visuomenės apklausose yra įvardijamas favoritu užimti šalies vadovo postą dar vienai kadencijai.

Paklaustas su kokiu šūkiu ir komanda dalyvaus rinkimuose, prezidentas teigė, kad atsakymai bus pateikti, „kai ateis laikas.“

G. Nausėda tvirtino, kad jo rinkiminę komandą sudarys žmonės, kuriais jis pasitiki.

Šalies vadovas taip pat patikino, kad kampanijai nebus naudojami Prezidentūros resursai, ji netrukdys vykdyti tiesioginių pareigų.

Konferencijos vaizdo įrašas:

Išskyrė tektoninius lūžius nuo 2019-ųjų

Prieš paskelbdamas apie savo sprendimą dalyvauti rinkimuose G. Nausėda pasakė beveik pusvalandžio trukmės kalbą, kur apžvelgė valstybės pasiekimus nuo 2019-ųjų, kai jis pradėjo eiti pareigas.

G. Nausėda išskyrė „tektoninius lūžius“, kurie įvyko jam būnant prezidentu. Jis pabrėžė susitarimą su Vokietija dėl nuolatinio brigados Lietuvoje dislokavimo, gynybos finansavimo augimo iki daugiau nei pustrečio procento bendrojo vidaus produkto.

„Visa tai leidžia man teigti, kad išorės grėsmių atžvilgiu Lietuva šiandien yra saugi kaip niekada“, – kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas taip pat išskyrė sėkmingą veiklą atlaikant energetinių išteklių brangimo pasekmes, kalbėjo apie neįgaliuosius bei valstybės progresą šioje srityje, gyrė savivaldą, anot jo, pademonstravusią aktyvumą sprendžiant koronaviruso pandemijos, neteisėtų migrantų, paramos Ukrainai klausimus.

„Turime atsisakyti įtaraus požiūrio į savivaldybes, nesuabsoliutinti, kad ten taip pat pasitaiko finansinio piktnaudžiavimo, kaip ir kitose valdžios grandyse“, – tvirtino prezidentas.

Mano, kad I. Šimonytė turėtų išeiti atostogų

Prezidentu G. Nausėda buvo išrinktas 2019 metais, antrajame ture įveikęs dabartinę premjerę Ingrida Šimonytę. Tad šalies vadovui paskelbus apie dalyvavimą, tai bus antras kartas, kai G. Nausėda ir I. Šimonytė susikaus prezidento rinkimuose.

Kai tuometinis premjeras Saulius Skvernelis 2019 metais paskelbė sieksiantis prezidento posto, G. Nausėda pasakė, jog rinkimai būtų sąžiningesni, jeigu jis pasitrauktų iš pareigų, kad kampanijoje nenaudotų administracinių resursų.

Paklaustas, ar kitų metų rinkimai nebūtų sąžiningesni, jeigu iš pareigų pasitrauktų juose dalyvausianti I. Šimonytė ir jis pats, G. Nausėda atsakė: „Aš laikausi tos pačios nuostatos, kad, turbūt, būtų geriau ir pačiam premjerui, jeigu jis laikinai pasitrauktų iš savo pareigų, galėdamas koncentruotis tiems dalykams, kurie yra tiesiogiai susiję su rinkimais“.

G. Nausėda kalbėjo manantis, kad kartais politinė konkurencija užgožia galimą bendrą sutarimą dėl svarbių dalykų, tačiau pridūrė, kad „stengtis to siekti vis tiek reikia.“

Vis tik paklaustas, ar nebūtų tai nesąžininga konkurencija, jei I. Šimonytė laikinai pasitrauktų iš pareigų, o jis – ne, G. Nausėda tvirtino, kad net norėdamas negalėtų to padaryti.

„Įstatymai nenumato jokių atostogų (prezidentui – BNS)“, – sakė jis.

I. Šimonytė jau yra paskelbusi, kad likus mėnesiui iki prezidento rinkimų išeis atostogų.

Pripažino klydęs dėl dukros aplankymo Pietų Korėjoje

Paklaustas, ar per ketverius metus priėmė sprendimų, kuriuos pavadintų klaida, G. Nausėda prisiminė, kaip po 2019 metų vizito Japonijoje aplankė Pietų Korėjoje studijuojančią dukrą.

„Kai kurių savo sprendimų aš neįvertinau visuomenės reakcijos požiūriu. Prisimindamas savo vizitą Japonijoje pasielgiau kaip pilietis suprantamai, juo labiau, kad apmokėjau visas savo išlaidas, bet be jokios abejonės, aš turėjau įvertinti, kad esu Lietuvos valstybės vadovas ir aš nebegaliu elgtis kaip tiesiog pilietis“, – teigė jis.

Visuomenės apklausose pagrindiniais G. Nausėdos varžovais rinkimuose įvardijami konservatorė I. Šimonytė ir advokatas Ignas Vėgėlė. Pastarieji apie savo planus dalyvauti rinkimuose jau pranešė kiek anksčiau.

Iš viso apie dalyvavimą rinkimuose yra paskelbę daugiau nei dešimt asmenų.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

G. Nausėda atmeta įtarimus dėl neskaidrių finansų

Paskelbęs apie ketinimą siekti dar vienos kadencijos prezidentas G. Nausėda atmeta įtarimus dėl galbūt neskaidrios pirmosios rinkimų kampanijos finansavimo.

Į parlamentinio tyrimo, susijusio su jo pirmuoju kandidatavimu, klausimus valstybės vadovas žada atsakyti raštu.

Galėčiau pateikti begalę pavyzdžių, kaip taupėme pinigus kiekviename žingsnyje.

„Aš jaučiuosi visiškai ramiai. Kaip ramiai jaučiasi kiti rinkimuose dalyvavę kandidatai, tegu atsako jie. Mano nuomone, tai, kad mes išleidome rinkimų kampanijai mažiau lėšų, tai reiškia, kad mes gyvenome ir veikėme labai taupiai. Galėčiau pateikti begalę pavyzdžių, kaip taupėme pinigus kiekviename žingsnyje“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė G. Nausėda.

Jis atkreipė dėmesį naudojęs aukotojų lėšas, tuo metu kiti kandidatai turėjo galimybę leisti valstybės biudžeto dotacijas, skirtas juos iškėlusioms partijoms.

„Manau, kad su biudžeto pinigais taip pat reikia elgtis labai taupiai ir atsakingai. Manau, kad viską, ką darėme, darėme iš nuoširdžių pastangų padaryti maksimumą su minimaliomis sąnaudomis, ir mums tai pavyko“, – kalbėjo prezidentas.

Seimas šiuo metu atlieka parlamentinį tyrimą, kiek pagrįstai ir kieno prašymu Valstybės saugumo departamentas (VSD) 2018 metais tikrino tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandą ir rėmėjus.

Buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas Tomas Gailius parlamentinei komisijai trečiadienį taip pat paliudijo, kad dirbdamas žvalgyboje matė informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo.

Buvęs pareigūnas sakė daugiau komentuoti klausimo viešame posėdyje negalintis, nes tai slapta informacija.

Prezidentas G. Nausėda žada atsakyti į tyrimą atliekančios komisijos klausimus, jeigu tokių kils.

„Jeigu reikės, atsakysime į klausimus raštu, jeigu tokių kiltų. Daug klausimų jau esame atsakę, matau, kad tie klausimai kartojasi. Naivūs žmonės neįsimena atsakymų, galima dar kartą pakartoti“, – ketvirtadienį sakė valstybės vadovas.

Pranešėjo statusą turintis buvęs VSD pareigūnas T. Gailius trečiadienį Seimo komisijai tvirtino, kad jam departamento vadovai pavedė patikrinti tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką.

Jis teigė, kad pristatydamas VSD vadovui Dariui Jauniškiui jo skyriaus surinktą medžiagą apie tuomet į prezidentus kandidatavusio G. Nausėdos aplinką suprato, jog slapta informacija gali būti atskleista neturinčiam leidimo su ja susipažinti asmeniui, taip pat supratęs, jog duomenys rinkti to asmens užsakymu.

2019 metais laimėjęs rinkimus, G. Nausėda nurodė rinkimų kampanijai surinkęs 291 tūkst. eurų, o išleidęs beveik 40 tūkst. eurų daugiau. Ši skola buvo likusi už politinę reklamą televizijoje. Ją iki metų pabaigos politikas nurodė padengęs iš asmeninių lėšų.

G. Nausėdos varžovės I. Šimonytės finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad ji per politinę kampaniją surinko beveik 693 tūkst. eurų. Konservatorių kandidatė rinkimams išleido panašiai tiek, kiek ir turėjo pajamų.

Turimo biudžeto neviršijo ir į antrąjį turą nepatekęs tuometis premjeras Saulius Skvernelis. Savo rinkimų kampanijai jis surinko beveik 595 tūkst. eurų, panašią sumą ir išleido.